R. Pasiliausko nuotr., "Suvalkietis"
Angle down Atgal

Griovį išvalė, žemę užteršė...

Pasenusios melioracijos sistemos – viena opiausių pastarojo meto žemės ūkio srities problemų. Daugybė laukų dėl sugedusių drenažo tinklų virtę pelkėmis. Valstybė melioracijos sistemų atnaujinimui pinigų stokoja, tačiau tinklai po truputį atnaujinami. Ūkininkai džiaugiasi, kad darbai nors ir vangiai, tačiau vyksta. Tiesa, pasitenkinimą laukuose dirbanti technika kelia ne visiems. Igliškėliuose atnaujinamas melioracijos griovys jau antra vasara kelia problemų greta jo ūkininkaujančiai Linai Valiukevičienei. Griovio remonto darbai buvo pradėti 2016 m. rudenį, tačiau iš melioracijos griovio pašalintos atliekos, dumblas tebėra ūkininkei priklausančioje ganykloje.

Žeme negali naudotis jau antras sezonas

Linos Valiukevičienės pasakojimu, kai 2016 m. rudenį ties su jos žeme besiribojančiu melioracijos grioviu išvydo dirbančią melioratorių techniką, apsidžiaugė. Anot ūkininkės, melioracijos griovys pastaruoju metu buvo apžėlęs krūmais, dėl dumblo ir prisikaupusių akmenų vandens pratekėjimas buvo minimalus arba jo išvis nebuvo. Todėl melioratorių atvykimu Igliškėlių gyventojai be galo džiaugėsi. Tačiau džiaugsmas greitai apkarto – pagilinę, išvalę griovį melioratoriai ant privačių žemių savininkų laukų paliko krūvas purvo, išrautų medžių kelmų, akmenų.

– Pirmiausia buvo iškirsti įvairūs medžiai ir krūmai, kurie buvo sumesti ant privačių asmenų žemės. Kadangi artėjo žiema, visos tos „gėrybės“ labai netrukdė. Tikėjausi, kad atėjus pavasariui viskas bus sutvarkyta. Deja, nieko panašaus. Pernai visą vasarą viskas prastovėjo nejudinta. Rudenį atvykusi technika šakas išvežė, prasidėjo griovio gilinimo darbai. Vietoje šakų tuomet atsirado krūvos dumblo, akmenų, išrautų medžių kelmų. Vėlgi, artėjo žiema – viskas ir vėl taip liko. Prieš maždaug pusantro mėnesio tuos kalnus žemių ir dumblą atvykę melioratoriai prastumdė, bet ant žemės ties kanalu liko mėtytis dideli akmenys, kelmai. Dabar čia nei pieva, nei arimas. Kaimynai, kurie turi techniką, netekę kantrybės laukti, žemę susitvarkė patys. Aš tokios galimybės neturiu. Vyras – invalidas, viena pati tų akmenų ir kelmų nenutempsiu, – piktinosi moteris.

Raginimai rezultatų neduoda

Manydama, kad tie, kas pievą sudarkė, ją turi ir sutvarkyti, skambučiais su raginimais pašalinti griovio gilinimo darbų padarinius jos žemėje, moteris užvertė Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyr. inžinierių melioratorių Juozą Purvinską. L. Valiukevičienė sakė, kad specialistui ramybės su klausimais kada iki galo bus viskas sutvarkyta neduoda jau pusantro mėnesio – nuo tada, kai technika pavasarį padrikai išskirstė žemes. Tačiau raginimai neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų.

– Kiek galiu laukti? Jau antras sezonas ruožu žemės negaliu naudotis. Šiemet, kai tokia sausra, pašaro ir taip mažai, o dėl besimėtančių kelmų, akmenų ir nesutvarkytos žemės jo dar prarandu. Džiaugiuosi, kad kanalas sutvarkytas, tačiau aplinkybės, kokiomis jis yra tvarkomas, manęs netenkina, – piktinosi moteris.

Ūkininkės žemę sutvarkys dar šį mėnesį

Susisiekus su Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. inžinieriumi melioratoriumi Juozu Purvinsku ir paklausus apie susidariusią situaciją, jis atsakė:

– Padėtis man yra žinoma, manau, kad per birželio mėnesį ties L. Valiukevičienės laukais griovio prieigas sutvarkysime. Pernai dėl perteklinės drėgmės panaikinti visus darbų padarinius buvo tiesiog neįmanoma, laukėme pavasario. Šiemet griovio pakrantę šiek tiek aptvarkėme. Taip, darbai padaryti ne iki galo, tačiau griovio tvarkymo projektas vis dar tęsiasi. Tiesiog neturime tiek pajėgumų, kad iš karto ir griovius, ir jų prieigas tvarkytume. Vienu etapu išvalėme griovį, kitu atvažiuosime ir sutvarkysime jo pakrantes. Projekto įgyvendinimo terminas baigiasi rugsėjo mėnesį – iki to laiko likusi dar netvarkyta griovio dalis bus suremontuota, o jo prieigos sutvarkytos, – kalbėjo specialistas.

Prašo supratimo

Anot J. Purvinsko, Marijampolės savivaldybėje melioracijos griovių tinklų ilgis siekia daugiau kaip 750 km. Per metus sutvarkoma vos 6–7 km. Prioritetas teikiamas grioviams, kurie yra prasčiausios būklės ir kuriuos sutvarkyti gyventojai yra pateikę daugiausia prašymų. Anot inžinieriaus melioratoriaus, Igliškėlių melioracijos griovys buvo ypač prastos būklės. Dabar melioruojamų laukų būklė turėtų pagerėti, nes griovį išvalius, pagilinus padidės vandens pralaidumas. J. Purvinskas sakė, kad melioracijos tinklų remonto darbai sulaukia įvairių vertinimų. Vieni ūkininkai džiaugiasi, kiti piktinasi. J. Purvinskas prašo juos būti supratingiems ir pasidžiaugti, kad nors ir retai, tačiau tinklai valstybės lėšomis vis dar tvarkomi.

– Dabar, kai svarstoma melioracijos sistemų priežiūrą permesti ant ūkininkų pečių, turėtumėme pasidžiaugti, kad tinklų tvarkymui gauname nors šiek tiek pinigų ir jie yra remontuojami. Taip, nepatogumų ir problemų tai sukelia, tačiau stengiamės kiek galime ir anksčiau ar vėliau viską sutvarkome. Manau, kad tie menki nepatogumai yra mažesnė bėda už melioracijos sistemų priežiūros perdavimą ūkininkams, – samprotavo J. Purvinskas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite