Globos namų paauglius subūrė vienuolės dovanotas krikščioniškas filmas

Kaunas
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Kėdainių pagalbos šeimai centre gyvenantys paaugliai, dėl kurių nuolatinių pabėgimų per mėnesį pradedama iki dešimt ikiteisminių tyrimų, konfliktuojantys ir nelankantys mokyklos, vieną vasaros vakarą savarankiškai susirinko pasižiūrėti dokumentinio filmo apie šv. Joną Boską.

„Apie kunigą, kuris visiems padėdavo“, – tokie buvo atsiliepimai mergaitės, kuri, jau praėjus gerokai laiko, auklėtojos pasiteirauta įspūdžių apie tą vakarą. „Filmo peržiūrą organizavosi patys vaikai, mes nieko net nežinojome, jie nesisakė,“ – patvirtino Centro vyriausioji socialinė darbuotoja Ligita Ročkienė.

Kompaktinį diską su šiuo filmu padovanojo pokalbio su jaunimu susitikusi salezietė sesuo Liucija Grybaitė. Ji parinko filmą apie XIX a. pradžioje Italijoje gimusį kunigą, Saleziečių kongregacijos įkūrėją, šv. Joną Boską, kuris geriausiai žinomas kaip našlaičių ir apleistų vaikų globėjas.

Tuomet vienuolės pokalbis su grupele jaunuolių vyko už uždarų durų. Centro darbuotojų žodžiais, „susirinko patys sunkiausi“. Dešimt paauglių vaikinų ir merginų: varginami priklausomybių, nepajėgiantys atsispirti neigiamai pašalinių įtakai arba tiesiog nematantys prasmės kitaip gyventi. Apie ką jie kalbėjosi, ten, už kambario sienų, ir pasiliko. Sesuo Liucija tik pasidalijo žinia, kad klausta apie rekolekcijas. “Kas tai?”, – rūpėjo vienam vaikinukui, kažką apie tai buvo girdėjęs, sudomino. Taip pat neslėpė, kad bendrystę su šiuo jaunimu tęs.

Su jaunimu pabendrauti maloniai sutikusi sesuo Liucija yra ypatinga asmenybė, randa laiko įvairiapusei veiklai, inicijuoja muzikinius projektus, Marijos radijuje veda laidas jaunimui. Liucija vadovauja seserų saleziečių namams Kaune, o itin daug laiko ir energijos skiria darbui su jaunimu. Pastaroji patirtis ir padėjo rasti kontaktą su globos namų jaunuomene.

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Sigita Mockienė įsitikinusi, kad į kiekvieno vaiko širdį galima rasti kelią, tik pastangų skirtingai prireikia. „Mes pabandėme paaugliams pasiūlyti autoritetą, žmogų, kurio gyvenimo būdas įkvepia, o ne kasdien girdimi žodžiai skatina susimąstyti“, – paaiškino apie vienuolės ir vaikų susitikimo tikslą. Vaiko teisių gynėjai jau trečią kartą šiemet grįžo į šią įstaigą, išbandė nestandartinius sprendimus.

Bėgantys paaugliai – didelis rūpestis ne vienuose šalies globos namuose. Laiku vaikams negrįžus, nepavykus susiekti, tenka pranešti policijai, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ir nesvarbu, kad naktį ar kitą dieną vaikas sugrįš, tarnybų atsakomybė ir procedūros yra tokios pat, kaip šiam dingus.

Psichologai teigia, kad elgesio ir emocijų problemų turintys vaikai, tai tie jauni žmonės, kurių meilės ir saugumo poreikis nebuvo patenkintas. Todėl prieš pasmerkiant nepatogų vaiką, paauglį globos namuose, klasėje, bendruomenėje, visada pagalvokime, ką padarėme dėl jo.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba primena, kad globos namuose augantiems vaikams, kurių ryšys su biologiniais tėvais ar kitais artimaisiais dėl įvairių priežasčių nutrūkęs, labai svarbus tvirtas santykis su kitu suaugusiu žmogumi, jis atsiliepia asmenybės vystymuisi. Suaugusieji šį ryšį gali užmegzti pakviesdami vaikus pasisvečiuoti arba priimdami vaiką į savo šeimą gyventi nuolat.