Angle down Atgal

Girtų maudynių pasekmės: dažniausiai skęsta neblaivūs žmonės

Šalies vandens telkiniuose atsitiktinai nuskendusių žmonių mažėja, tačiau pagal šį rodiklį tarp ES valstybių Lietuva vis dar išlieka viena pirmaujančių. Nagrinėjant šią liūdną statistiką paaiškėjo, kad daugiau nei pusė nuskendusiųjų buvo neblaivūs.

Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pasaulyje pagal nuskendusių žmonių skaičių užima 80 vietą. Tiesa, prieš Lietuvą rikiuojasi daugybė trečiojo pasaulio valstybių, kurių daugumą sudaro Afrikos valstybės.

Tarp ES šalių daugiau negu Lietuvoje žmonių nuskęsta tik Latvijoje. Kalbant apie kitas Europos valstybes, sąraše esančias priekyje Lietuvos, situacija prastesnė Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

Nepaisant pokyčių pastarųjų metų statistikoje, šis birželis Lietuvai buvo itin skausmingas. Vien per šį mėnesį vandens telkiniuose nuskendo beveik dvigubai daugiau žmonių (32) negu praėjusių metų tą patį mėnesį.

Skaičiai į viršų šoktelėjo į šalį atėjus itin karštiems orams. Nelaimės dažniausiai įvyksta dėl alkoholio vartojimo, nemokėjimo plaukti ir kitokio neatsakingo elgesio.

Higienos instituto atstovų teigimu, kol kas yra sukaupti tik 2017 m. duomenys, rodantys kiek nuskendusių asmenų buvo apsvaigę nuo alkoholio, tačiau pažvelgus į tų metų skaičius galima teigti, jog pagrindinė skendimo priežastis yra alkoholio vartojimas.

2017 m. atviruose vandens telkiniuose atsitiktinai nuskendo mažiausiai žmonių per dešimtmetį – 142 (iš jų 107 buvo vyrai ir 35 moterys). Iš jų net 62 proc. (80 asmenų, iš jų 70 vyrų ir 10 moterų) buvo apsvaigę nuo svaigiųjų gėrimų.

Tarp 80 žuvusių neblaivių asmenų vidutinis girtumas (1,51–2,5 prom.) buvo nustatytas 40 asmenų. Sunkus girtumo laipsnis (daugiau nei 2,51 prom.) buvo užfiksuotas ištyrus 28 skenduolių kraują.

Pasigenda rimtesnio požiūrio

Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas prisimena, kai prieš kurį laiką situacija buvo sunkiai kontroliuojama, tačiau pradėjus vykdyti kompleksines prevencijos priemones gelbėtojai netruko sulaukti teigiamų pokyčių.

„Vieną dieną per 10 minučių skendo 18 žmonių. Visus juos išgelbėjome, atsisėdome ir pradėjome galvoti, ką reikia padaryti, kad taip nebūtų.

Pradėjome nuo kranto stebėti, kas vartoja alkoholį, kviesti policiją, prašyti pagalbos iš visuomenės. Inicijavome ir trumpąjį pagalbos numerį 1509, iškabinome informacinius plakatus ir pradėjome užsiimti švietimu vaikams. Prevencinis darbas davė rezultatų“, – teigė J. Pirožnikas.

Trylika metų skęstančius žmones Palangoje gelbėjantis Jonas yra Lietuvos profesionalių gelbėtojų vandenyje federacijos prezidentas. Atstovaudamas gelbėtojų nuomonėms, jis lankosi posėdžiuose Vyriausybėje ir Vidaus reikalų ministerijoje, tačiau iš valstybės institucijų ir savivaldybių pasigenda daugiau dėmesio sprendžiant šią problemą.

„Buvau posėdyje, kuriame susirinko visų atitinkamų tarnybų atstovai, ir teikiau raštus, kad būtų atsakyta, kiek Lietuvoje savivaldybių iš viso turi vandens telkinių ir kiek iš jų yra saugomų.

Saugumui kelyje skiriama daug pinigų, tačiau kur yra kalbama apie nuskendusius žmones? Trūksta socialinės reklamos. Netrukus vėl bus susitikimas ir kalbėsime apie siūlymus dar labiau sumažinti nuskendusių žmonių skaičių.

Yra sakoma, kad prie kiekvieno telkinio nepastatysi po žmogų. Sutinku, bet turime apie problemą kalbėti drąsiai. Pastebiu, kad atsakomybę kai kurios institucijos bando nuo savęs nustumti.

Vienas iš mano siūlymų būtų, kad policijos ekipažai galėtų važiuoti kelis kartus per dieną ir pažiūrėti, ar jaunimas nevartoja alkoholio, taip pat tai, kad ir aplinkosaugininkai turėtų teisę fiksuoti tokį pažeidimą“, – tvirtino gelbėtojas.

Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldaus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovės Liudos Ciesiūnienės teigimu, pranešimai žiniasklaidoje apie nuskendusius žmones gali sukurti įspūdį, kad tokių atvejų šalyje tik daugėja, tačiau, anot jos, gerėjančią statistiką lėmė vykdomas didelis prevencinis darbas.

L. Ciesiūnienė papasakojo, jog šalies mokyklose visų klasių mokiniams buvo pradėtos rengti atskiros pamokos apie pavojus vandenyje ir kaip elgtis pamačius skęstantį žmogų.

„Viena iš priežasčių yra ir ta, kad mažai žmonių pas mus moka plaukti. Žmonės taip pat maudosi netinkamai įrengtuose arba visiškai maudymuisi nepritaikytuose paplūdimiuose, kur yra pavojinga ir nėra gelbėtojų“, – teigė L. Ciesiūnienė.

Verta atkreipti dėmesį, jog vartoti alkoholį prie vandens telkinių skatina pati alkoholio pramonė, kuri savo produktų reklamose jų vartojimą vaizduoja prie jūros ir ežerų, tai pateikiant kaip puikų laisvalaikio leidimo būdą.

Poveikis, nešantis mirtį

Dalis poilsiautojų net nenutuokia, jog alkoholis ir maudynės yra mirtį nešantis duetas. Esant karštam orui, žmogus gausiai prakaituoja ir netenka daug skysčių – vyksta dehidratacijos procesas. Ilgai būnant saulės atokaitoje, atsiranda pavojus netekti sąmonės.

Alkoholis išplečia kraujagysles, dėl to pakinta kraujo spaudimas. Didelis jo kiekis daro įtaką gebėjimui kalbėti ir raumenų bei centrinės nervų sistemos veiklai.

Užmigę prie vandens telkinio, apsvaigę asmenys neretai skuba atsivėsinti vandenyje. Tuomet įšokus į vandenį kūnui sukeliamas didelis šokas, dėl to raumenis dažnai sutraukia mėšlungis.

Žmonės, išgėrę alkoholio, pervertina jėgas, mažėja savisaugos instinktas, ir tai paskatina neadekvačius veiksmus, tokius kaip ketinimai perplaukti vandens telkinį, nerti gilyn arba šokti iš aukštai.

Pamačius girtą poilsiautoją rekomenduojama kviesti gelbėtojus, o jeigu jų nėra – policiją.

Vartoti alkoholį paplūdimiuose Lietuvoje draudžia įstatymai. Maudytis apsvaigus nuo alkoholio užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 100 iki 300 eurų. Už pakartotinį nusižengimą skiriama bauda nuo 300 iki 900 eurų.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite