Angle down Atgal

Gintaras Ramonas: „Plungės istorijos pažinimas – vienas iš ilgalaikių gyvenimo tikslų bei hobių“

Šalies savivaldybėms nemažai iššūkių kelia jaunų specialistų pritraukimas į įstaigą. Ne išimtis – ir Plungė. Iš 254 mūsų Savivaldybės administracijoje dirbančių asmenų tik 13 yra iki 30 metų amžiaus, 50 – iki 40 metų amžiaus.

Vienas iš jauniausių mūsų kolektyvo narių - paveldosaugininkas Gintaras Ramonas. Tęsdami visuomenės pažintį su Savivaldybės administracijos kolektyvu, kviečiame susipažinti su šiuo, Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistu!

Gintarui Ramonui – dvidešimt aštuoneri. Plungės rajono savivaldybės administracijoje įsidarbino baigęs istorijos studijas ir įgijęs darbo patirties Lietuvos dailės muziejuje. Kas paskatino jauną specialistą grįžti į Plungę iš šalies sostinės Vilniaus? Gintaras atsako trumpai ir aiškiai – apsisprendimą lėmė galimybė savo žiniomis ir patirtimi prisiliesti prie Plungės istorijos ir jos išsaugojimo.

Sausio 2-ąją sukaks ketveri Gintaro darbo Savivaldybės administracijoje metai. Jaunas istorikas keisti darbovietės neketina – teigia, kad svarbią reikšmę jam turi kolektyvas, ir pabrėžia, kad šiuo metu Savivaldybės administracija ir jos vadovai yra šaunūs ir suteikiantys galimybę realizuoti savo idėjas bei sumanymus. Tai kiekvienam jaunam specialistui yra ypač svarbu.

Kaip ir kiti darbuotojai, taip ir Gintaras turi įvairių pomėgių. Vienas iš jų – kolekcionuoti senas, praėjusių dešimtmečių nuotraukas apie Plungės rajono pastatus, įvykius, žmones. Mūsų kolega ieško nuotraukų iš įvairių dešimtmečių, sega jas į albumą, ateityje tikisi surinkti nemažai Plungės rajono istoriją menančių akimirkų ir pristatyti jas visuomenei. Paprašytas skaitytojams pateikti porą Plungės praeitį menančių nuotraukų, Gintaras pateikia dvi jam ypač artimas širdžiai – 1936 m. fotografuotą miesto centrą ir 1932-1936 m. fotografuotą Šv. Florijono paminklą, kuris saugo mūsų miestą ir jo gyventojus iki šiol.

Gintarai, ką tau reiškia Plungės miesto istorija?

– Plungės istorijos pažinimas man, kaip plungiškiui, yra vienas iš ilgalaikių gyvenimo tikslų bei hobių. Istorija, jeigu ją gebame pamatyti, mus supa kasdien: gatvės, statiniai, žmonės, kultūra ir visa kita slepia įdomią praeitį. Manau, aplinkos pažinimas stiprina miestą, formuoja bendruomenę, kelią pasididžiavimą.

– Kultūros paveldas apima ne vieną sritį, tai – istorijos, statybos, technologijų, architektūros, teisės ir kitų sričių kombinacija, todėl darbas išties įdomus ir prasmingas.

Kurie kultūros paveldo objektai mūsų rajone yra istoriškai reikšmingiausi?

– Visi kultūros paveldo objektai yra svarbūs – jie atskleidžia mūsų rajono turtingumą, dvasingumą. Kuo įvairesnių objektų turėsime, tuo turtingesni būsime. Istoriškai vertingiausi yra gilią praeitį menantys objektai: piliakalniai, kapinynai, alkavietės. Deja, šiuos objektus mes dar mažai pažįstame. Patys iškalbingiausi objektai – visiems gerai žinomi dvarų ar bažnyčių kompleksai.

Kas rūpinasi saugomų objektų priežiūra?

– Objektus turi prižiūrėti savininkas, tačiau kultūros paveldo objektai reikalauja daug dėmesio, žinių ir lėšų, todėl prie išsaugojimo stengiasi prisidėti valstybė, savivaldybė, įvairūs fondai. Paveldas visada bus vertybė – kuo visuomenė ir pati valstybė gyvens geriau, tuo geriau bus ir kultūros paveldui. Norėčiau paraginti juridinius ar fizinius asmenis, kurie valdo kultūros paveldo objektus, kreiptis į savivaldybės administraciją – reikia rasti bendrą sutarimą saugant kultūros paveldą.

 

Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno teigimu, kiekvienai įstaigai svarbu pritraukti ir išlaikyti jaunus ir modernų požiūrį bei naujausias žinias turinčius specialistus, tačiau ne mažiau svarbi ir ilgamečių darbuotojų patirtis ir indėlis į rajono augimą.

Savivaldybės administracijoje yra darbuotojų, kurie įstaigoje dirba ir po 35 metus – jų patirtis yra neįkainojama.

„Kiekvienas darbuotojas yra svarbus ir reikšmingas, ir iš kiekvieno reikalaujama darbo rezultatų bei kokybės. Savivaldybės administracija dirba viso rajono žmonių labui, todėl kasdieniame darbe būtinos ne tik profesinės kompetencijos, bet ir vidinė darbuotojų motyvacija siekti įstaigos tikslų, bei vidinė kultūra aptarnaujant žmones. Jaunystės veržlumą derinant su ilgamečių darbuotojų patirtimi, profesines kompetencijas – su asmeninėmis darbuotojų savybėmis, savivaldybei pavyksta ne tik dirbti veiksmingai, bet ir užmegzti ryšį su visuomene. Tai – mūsų prioritetas”, - teigia 254 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis Mindaugas Kaunas.

Iš visų Plungės rajono savivaldybės administracijoje dirbančių asmenų daugiausia – 112 darbuotojų yra nuo 51 iki 65 metų. 54 darbuotojų amžius – nuo 41 iki 50 metų. Darbuotojų pasiskirstymas pagal lytį – 70 vyrų ir 174 moterys.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite