Giliogirio žmonės vaduojasi iš žiemos sąstingio

Telšiai
Virginijos Laurinaitienės nuotr.
Virginija Laurinaitienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šaltuoju metų laiku kaimo žmonės rečiau išeina iš savo sodybų, nelanko vieni kitų, net sveiko gyvenimo būdo mėgėjų beveik nebepasitaiko pamatyti bėgiojančių pamiškės keliukais. Miega žemė, miega augalai, žmogus mėgaujasi namų jaukumu ir šiluma.

 

Tačiau šiais metais Rietavo savivaldybės kaimeliuose šioks toks sujudimas. Savivaldybės pastate viešai paskelbus apie Europos sąjungos paramą kaimo bendruomenėms, kaimelių gyventojai sujudo, sukruto domėtis, kokia ta parama ir ką jie galėtų visų labui įsigyti už ją. Jaunimas, sėdęs už vairo, gali vos ne kiekvieną savaitgalį kažkur nuvykti, kažką pamatyti.

O vyresnioji karta, kurios gyvenimas nelepino yra taip užsigrūdinusi, kad net tie, kurie persiritę per devintą dešimtį ir laukus apeina ir dviračio neatsisako. Na, su dviračiu tik po kaimelį gali pakeliauti, gal todėl ir nori senoliai, kad kaimelis būtų gražus. Mažiausieji, kurie vis šalia senolių tupinėja, taip pat nori gražios aikštelės, kurioje galėtų su kaimynų vaikais pažaisti. Juk gražiausi prisiminimai lieka iš to meto, kai kartu smėlio dėžėje žaista, kai teko dalintis sūpynėmis, kai linksmai ir nerūpestingai bėgiota.

Rietavo savivaldybės Giliogirio kaimo žmonės tikri žemaičiai, skuba lėtai, bet visur suspėja, į naujoves žiūri nepatikliai, bet smalsumo jiems netrūksta. Projektinė veikla bendruomenę išjudino iš žiemos apatijos. Ir optimistai ir pesimistai sutaria, kad kaimelio pagrindinė aikštė blankokai atrodo. Ji lyg tas Oskaro Vaildo aprašytas Milžino sodas be vaikų klegesio. O ir suaugusieji nelabai ko čia turi susirinkti, pabendrauti, pasportuoti.

Optimistai išsako savo svajones socialiniuose interneto tinkluose: šalia aikštės plyti dykros, kuriose galėtų būti aktyvaus poilsio zona su lauko žaislais mažiesiems, sporto įranga paaugliams, treniruokliais senjorams. Galėtų būti vieta taip vadinamam blusų turgeliams, kur žmonės galėtų apsikeisti nereikalingais daiktais. Gražius suoliukus bendruomenė turi įsigijusi anksčiau. Saulėtą dieną būtų gražu pasisėdėti, bet lietingą... Reikėtų pavėsinės. Derėtų ir tvarkingesnė veja...

Pesimistai neskuba džiaugtis. Paramai tiesiančių kaimo bendrovių rankų daug. Ir vis tik žingsnis po žingsnio projektas įgauna ryškesnius kontūrus. Jei jis pasisektų kaimelyje sumažėtų pesimizmo ir apatijos. Gal aktyvaus poilsio aikštelė būtų senstančio kaimo atgimimo ženklas.