Angle down Atgal

Gerų santykių su vaiku paslaptis – girdėti jį, kalbėti ne vaikui, o su vaiku

Gal laikmečio, o gal kartų problema – tėvai negirdi savo vaikų. Tai ne klausos problema, o tėvų nemokėjimas girdėti, kartais gal nenorėjimas. Nėra tam pasiteisinimo, kad tėvai daug dirba ir pavargsta, o vaikai tiesiog turi paklusniai vykdyti tėvų įsakymus: laiku grįžti namo, nevėluoti į būrelį, pavalgyti, susitvarkyti kambarį. Vaikai – ne kareivėliai, jie turi savo nuomonę, vertybes, jiems svarbu būti išgirstiems, kad būtų paisoma jų nuomonės, kad jie būtų pilnaverčiai šeimos nariai.

Kaip girdėti savo vaiką, kaip su juo kabėtis Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobiliosios komandos (MK) specialistės kartu su Šiaulių S. Šalkauskio gimnazijos psichologe surengė seminarą gimnazistų tėvams „Kaip ne tik klausyti, bet ir išgirsti savo vaiką“.

,,Iš pradžių mokinių tėvai lyg ir buvo nustebę, kaip tai jie negirdi savo vaikų, gi, anot tėvų, vaikai pavalgę, aprengti, turi kompiuterius ir telefonus ir jiems nieko netrūksta“, – sako Šiaulių apskrities VTAS mobiliosios komandos (MK) socialinė darbuotoja Deimantė Baškienė.

Išgirsti nėra tas pats, kas pasiklausyti

Visa tiesa apie negirdėjimą, nesusikalbėjimą seminaro dalyviams ėmė aiškėti mokomojo žaidimo metu. Vienam reikėjo išklausyti istoriją apie senučiukės ir mergaitės pokalbį, o ją išgirdęs asmuo turėjo perpasakoti kitam, šis dar kitam. Akivaizdu buvo, kad iš ketvirtų lūpų išgirsta ir perpasakota istorija apie mergaitę ir senutę jau virto dviejų jaunų moterų nuotykio variantu. ,,Tai puikiai iliustravo, kaip kiekvienas žmogus išgirstą temą perleidžia per save ir labiausiai girdi save, savo nuostatas, kurias ir priima, už girdėjimo ribų palikdamas jam asmeniškai mažiau suprantamas mintis, ypač, kai nepasitikslina, pašnekovui neužduoda klausimų“, – sako Šiaulių apskrities VTAS mobiliosios komandos (MK) socialinė darbuotoja Deimantė Baškienė.

Pasak pašnekovės, dažnoje šeimoje taip, kaip tame žaidime, bendraujama ir su vaikais: „Ar pavalgei? – Taip. Pamokas paruošei? – Nespėjau. Kada spėsi? – Vakare“. „O kas po tuo slepiasi? Gal vaikas neparuošė pamokų, nes negalėjo susikaupti, mat grįžo įskaudintas draugo ar mokytojos, gal turėdamas rūpesčių tiesiog pabėgo iš kelių pamokų... O tėvai viso to nei išgirdo, nei susirūpino vaiko emocijomis, nei paklausė vaiko, kaip jis jaučiasi. Su vaiku taip bendraujant ir taip jo negirdint santykiai šeimoje tarp tėvų (globėjų) ir vaikų gali įgauti labai nepageidaujamų atspalvių, nes vaikas jį suprantančios grupės ims ieškoti už šeimos ribų, nes jam svarbu priklausyti ,,saviems“, būti įvertintam ir suprastam“, – sako gimnazijos psichologė Jolita Krūmienė.

Tėvai turi išmokti kalbėti su paaugliu, o ne paaugliui – štai esmė

„Tėvai turi išmokti kalbėti su paaugliu, o ne paaugliui“ – sakė seminaro organizatorės. Pasak pašnekovių, daugelio bėdų šeimoje priežastis – kad tėvai ir vaikai nesusikalba. Jie kalbasi, netyli, tačiau vienas kitam grįžtamojo ryšio nesuteikia. Tai didelė problema. Santykiuose vieni kitų nesupranta, ypač kai vaikai žengia paauglystės link, o nesupranta, nes tėvai neišgirsta, ką vaikas sako tarp eilučių.

,,Kodėl šeimose nesusikalbama? Tendencija ryškėja, kad tėvai tiesiog vis dažniau nesikalba su savo vaikais. Ko nori vaikai ir ko negirdi tėvai? Tradicinis ir bene dažniausias klausimas „ar pavalgei?“ pats savaime nei gerai, nei blogai. Tai gali būti pokalbio pradžia, užmegztas ryšys, jeigu tėvai nuoširdžiai domėsis vaiko gyvenimu, jo kasdienybe. O gal vaikas į šį klausimą atsakė liūdnai ir abejingai? Ką turėtų daryti suaugę šeimos nariai? Ogi paklausti vaiko, kaip tu jautiesi, kodėl tu liūdnas? Ir atsakymą reikia išgirsti. Paaugliškas burbtelėjimas ,,ai, nieko“ gali slėpti vaiko nerimą, nesėkmes, susirūpinimą, susikaupimą ties jam svarbia ir didele problema, vidinį konfliktą, nelaimingą meilę. Su vaiku kalbantis jokiu būdu nereikėtų tuo metu naršyti telefone, skusti bulvių ar maigyti nuotolinį pultelį. Tokia kūno kalba vaikui siunčia žinutę, kad jis nesvarbus. Nuoširdžiam pokalbiui su vaiku reikia skirti ne mažiau 15-20 minučių per dieną, pusvalandis būtų dar geriau“, – sako MK vyr. specialistė Virgilija Augutienė.

Šeimoje privalu laikytis taisyklių

Kiekvienoje šeimoje taisyklės panašios ir skirtingos. Svarbu, kad jos šeimai padėtų sutarti, svarbu, kad šeimą vienytų tai, kas ją daro savų ir artimų žmonių ratu, kur gerbiama kiekvieno nuomonė ir bendrai ieškoma problemų sprendimo būdų.

,,Jeigu paauglys staiga sugalvotų nusidažyti plaukus neįprasta spalva, tai nei gerai, nei blogai. Tėvai ir vaikai tokiu atveju turi laikytis taisyklės – pasitarti. Gal mama palydės dukrą ar sūnų į kirpyklą, gal išrinks kokybiškesnius dažus, o gal po pokalbio su tėvais paaugliui praeis tas noras. Ne plaukų dažyme ir spalvoje esmė. Svarbiausia laikytis taisyklės – pasitarti, būti su vaiku jo sprendimų ieškojime. Nuomonių girdėjimas stiprina ryšį su vaiku“, – taisyklių laikymosi esmę komentavo MK vyr. specialistė Deimantė Baškienė.

Pasak pašnekovių, blogiausia ką gali padaryti tėvai ar globėjai, kai vaikas ima elgtis ne pagal tėvų supratimą, tai imti moralizuoti. Štai paauglę dukrelę mama pastebėjo su, mamos manymu, keista kompanija, mergaitę iki vėlumos sunku prisikviesti namo, o grįžusi ištisus vakarus dukra „įkritusi“ į telefoną ir rašo žinutes. Nors tai signalas tėvams, kad vaikas „ne šeimoje“ , bet beveik visada panašiu atveju mama griebiasi moralų: „tu per jauna taip elgtis, šie draugai tavęs gero neišmokys“.

„Bet šiuo atveju ne moralizuoti reikia, o dukros ir savęs paklausti, kodėl mergaitei reikalingas santykis su vyresnių paauglių grupe. Galima atspėti mergaitės atsakymą – „nes jie mane supranta“. O tai jau pirmas signalas, kad šeimoje vyrauja negirdėjimo problema ir mergaitė „bėga“ ten, kur gali kalbėtis apie jos mėgstamą muziką, madas, programėles. Vaikas iš namų nebėgioja, bet ji „pabėga“ kitaip, nes jai svarbu priklausyti savų grupei. Ir tėvai turi skubiai susimąstyti, ko neišgirdo dukros žodžiuose, arba, kodėl ji neatsiveria tėvams, kodėl visų pirma savais tampa ne šeima, o vyresni paaugliai. O mergaitė neatsiveria, nes vaikas, greičiausiai, jau turi patirties, kad tėvai jos negirdės arba net nesiklausydami jos nuomonės, problemų, interesų, o apipils moralais, įsakymais, gąsdinimais. O vaikui gal tereikėjo tik tėčio dėmesio ir pokalbio apie naujausio modelio telefoną, muzikos stilių. Paaugliui svarbu priklausyti savų grupei“, – pavyzdį pasakojo MK socialinė darbuotoja Deimantė Baškienė.

Tėvų reakcija – šokas

„Po seminaro ne vienas paauglio tėtis ar mama prisipažino, kad išgirdusi apie negirdėjimo ,,fenomeną“ buvo šokiruoti gerąja prasme, tiesiog pamatė save, lyg veidrodyje, kaip iš tikrųjų bendrauja su vaikais, kad ne visuomet klausosi ir girdi savo vaikus. Daugelis tėvelių padėkojo, kad MK specialistės ir mokyklos psichologė sugebėjo prisibelsti į jų širdis“, – seminarą reziumavo MK socialinė darbuotoja Deimantė Baškienė.

Tėvelių atsiliepimai: „Sužinojom vaikų klausymosi ir supratimo reikšmę, daugiau kalbėsimės su vaiku“. „Sužinojau daug naujo, nuo šiol daugiau dėmesio skirsiu savo vaikui“. „Sužinojau kaip bendrauti su savo vaiku pagal jo temperamentą, grįžusi namo apmąstysiu ir pabandysiu pritaikyti savo žinias“.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite