Angle down Atgal

Geriausia dovana – egzotinis gyvūnas

Pamenate Mažylio norą – „Jeigu aš jums toks brangus, ar negalėtumėte duoti šiek tiek grynais“? Nes jis labai norėjo šuniuko. Vargu ar atsirastų vaikas, kuris nenorėtų namuose auginti kokio nors gyvūno – šuniuko, driežo, jūrų kiaulytės, gyvatės, vėžlio ar voro. Akmeniškio Donato Šemeklio noras išsipildė su kaupu, tačiau tam reikėjo jo paties pastangų.

Lietuvaitė gyvatė Arda

Daubiškių kaime, Akmenės r., gyvenantis D. Šemeklis, kiek save pamena, gyvūnais žavėjosi nuo pat mažumės. „Kiek man tuomet buvo metų, kai panorau turėti augintinį, net nepamenu, bet visuomet norėjau rūpintis kokiu nors gyvūnėliu. Pirmasis mano augintinis buvo žiurkėnas, vėliau namuose atsirado vėžlys“, – pasakoja vyriškis.

Donato namuose šiuo metu gyvena trys vėžliai. Visi jie dar visai maži, nes vyriausiajam tik šešeri. Mylimi ir rūpestingai prižiūrimi vėžliai netgi sugeba atpažinti šeimininką ir maistą mieliau ima iš jo rankų.

„Man mieliausias gyvūnas – roplys. Įdomu stebėti jo judesius, bandyti suprasti norus“, – pasakoja vyras, patikindamas, jog nėra gyvūno, kurio jis nenorėtų auginti.

Stambiausia iš keturių bute gyvenančių gyvačių – Arda. Visi Donato augintiniai turi vardus, nors nė vienas nesureaguoja juo pašauktas. Vieni vardai buvo sugalvoti dar gyvūnams nepasiekus vyriškio namų, kitiems sumąstyti prireikė laiko.

Arda, anot Donato, tikra lietuvaitė, nes veista Lietuvoje. Bute dar gyvena du pitonai ir du smaugliai.

Šių šaltakraujų amžius skirtingas, auga jie nevienodai ir neriasi iš odos ne vienu metu. Jaunesnės gyvatės neriasi dažniau, vyresnės rečiau, bet tai priklauso ir nuo terariumo sąlygų, maitinimo. Pasak Donato, išsinerti iš senojo apdaro į naują būtina, nes oda per kieta, ji negali augti kartu su gyvate.

Pašnekovas tikina, kad išlaikyti gyvūnus, gyvenant kaime, nėra sudėtinga. Vėžliai mėgsta salotas, morkas, agurkus, cukinijas, pavasarį – pienių lapus. „Jie iš esmės vegetarai“, – patikina vyras.

O gyvatės minta pelėmis, tad jų reikia užsiauginti pačiam. Beje, jos maitinasi ne kasdien. „Nėra taip, kad kuo daugiau valgo, tuo greičiau auga. Per dažnai maitinamos jos gali nesulaukti senatvės“, – sako Donatas.

Jauna gyvatė maitinama kartą per savaitę, o suaugusią pakanka pamaitinti kartą per dvi savaites. Pitonas maisto pareikalauja kartą per mėnesį.

Do­na­tas me­na, kad vai­kys­tė­je drau­gai dėl mei­lės eg­zo­ti­niams gy­vū­nams jam bu­vo pri­gal­vo­ję vi­so­kių pra­var­džių. O šian­dien, kai pa­tys au­gi­na sa­vo vai­kus, daž­nas už­su­ka į sve­čius, kad vai­kai pa­si­džiaug­tų jo au­gin­ti­niais.
Do­na­tas me­na, kad vai­kys­tė­je drau­gai dėl mei­lės eg­zo­ti­niams gy­vū­nams jam bu­vo pri­gal­vo­ję vi­so­kių pra­var­džių. O šian­dien, kai pa­tys au­gi­na sa­vo vai­kus, daž­nas už­su­ka į sve­čius, kad vai­kai pa­si­džiaug­tų jo au­gin­ti­niais.

Egzotiniais gyvūnais žavėjosi nuo mažens

Donatas įsitikinęs, kad poreikis turėti kokį nors naminį gyvūną užprogramuotas kiekvieno vaiko širdyje. Ir jokie tėvų argumentai – ankštas butas, sudėtinga gyvūno priežiūra, pinigų stygius ir pan., vaikams neturi jokios prasmės. Juk ir dažnas suaugusysis myli gyvūnus, tik neretai tą meilę užgožia laiko stoka, krūva darbų, kasdieniai rūpesčiai, maži vaikai, o kur dar daugelis kitų paties žmogaus sugalvotų priežasčių.

Gyvūnų „ekstazės“ laikotarpis Donatui nesibaigė ir paaugus, kaip tai nutinka daugeliui vaikų. Jo tėvai, kaip ir dauguma, iš pradžių prieštaravo, savo „ne“ paremdami krūva svarių priežasčių.

Tačiau Donatas dažnai sirgdavo. O už tai, kad pasiliktų ligoninėje vienas, nieko kito mainais neprašydavo, tik leidimo auginti gyvūnėlį.

Berniuko Kalėdų Seneliui rašytuose laiškuose taip pat būdavo vienintelis prašymas – vienokio ar kitokio gyvūno, o kad būtų aiškiau, laišką papuošdavo trokštamo gyvūno piešiniu. Bet atsitiko taip, kad ne visus Donato turėtus gyvūnus atnešė Kalėdų Senelis. Dauguma augintinių buvo pirkti iš jo paties sutaupytų, o vėliau – uždirbtų pinigų.

„Ir šiandien dovanų maloniausia būtų gauti gyvūną, – sako Donatas. – O dar smagiau, kad tai iki paskutinės akimirkos išliktų siurprizas.“

Gyvūnas turi jaustis gerai

Net būdamas ligoninėje, kad laikas slinktų greičiau, Donatas skaitė žurnalus, knygas apie gyvūnus. Taip įgijo žinių apie jų priežiūrą, kad augtų sveiki ir laimingi.

Vis tik pirmosios gautos žinios neapsaugojo nuo klaidų ir visokių nuotykių. „Būdavo, kad mano naujai įsigytas gyvūnėlis pasprukdavo, tuomet tekdavo žaisti slėpynių. Ir dabar pasitaiko – kas į pirštą įkanda, kas gėlių lapus apskabo, vazonus numeta, kėdes išvarto“, – dalijasi patirtimi Donatas.

Dabartiniu metu susirasti informacijos apie egzotinius gyvūnus kur kas lengviau: yra gerų laidų apie gyvūnus per televiziją, daug įdomios ir naudingos literatūros šia tema leidžiama užsienio kalba, gyvenimiška patirtimi pasikeisti galima su kolegomis, kurie taip pat augina egzotinius gyvūnus.

Rinktis reikia atsargiai

Auginti egzotinius gyvūnus net patogiau. Juk tradiciniai gyvūnai – katės ir šunys – reikalauja daug priežiūros, dėmesio, išlaidų ir vietos. O nemažai egzotinių gyvūnų neužima daug vietos, todėl be vargo gali būti auginami bute. Jų nereikia vedžioti, todėl patogu auginti tiems, kurie yra labai užimti ar priklausomi nuo darbo grafiko, kai dirba paromis. Be to, alergiški žmonės negali auginti kačių ar šunų, o vėžliai, driežai ir gyvatės nesukelia alergijos.

Donato augintiniai turi savo terariumus. Gyvatėms didžiulio terariumo nereikia. Nors jos auga visą gyvenimą, uždaroje erdvėje ropliai tarsi pristabdo savo augimą. Gamtoje jos išaugtų kur kas ilgesnės. Įdomu tai, kad nors ir būna mažesnės, nelaisvėje gyvatės gyvena ilgiau nei gamtoje.

Tiems tėvams, kurie dabar yra augintinio įsigijimo kryžkelėje, Donatas rekomenduoja pasidomėti gyvūno charakteriu. Dažniausiai gyvūną renkamės pagal save, tad neprošal pasidomėti, koks šeimininko elgesys ir gyvūnui yra priimtinas. Tai padės išvengti priešiškos jo reakcijos, nesukels streso ar baimės.

Taip pat visuomet būtina įvertinti riziką ir pavojus, tačiau, anot pašnekovo, saugu auginti viską, jeigu su gyvūnais elgiamasi tinkamai.

Prieš įsigyjant trokštamą gyvūną, verta pasidomėti, kokios gyvenimo sąlygos ir kokia gyvenamoji aplinka jam tinkamiausia. Nes jei nesudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, gyvūnas patiria stresą, kuris gali išprovokuoti įvairius susirgimus, neprognozuojamą jo elgesį ar net ankstyvą mirtį.

Donatas mena, kad vaikystėje draugai dėl meilės egzotiniams gyvūnams jam buvo prigalvoję visokių pravardžių. O šiandien, kai patys augina savo vaikus, dažnas užsuka į svečius, kad vaikai pasidžiaugtų jo augintiniais.

O panelės? „Yra visokių. Vienas jų šis mano pomėgis išsyk atbaido. Bet yra ir tokių pačių „išprotėjusių“ kaip ir aš“, – juokiasi Donatas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite