Angle down Atgal

Geradarys norvegas džiaugiasi partneryste su Vilkaviškio „liūtais“

Jau ne vienus metus Vilkaviškio rajoną savo vizitais ir dovanomis džiugina „Lions“ klubo nariai iš Norvegijos Alesundo miesto. Ko gero, šių geradarių apsilankymai mūsų krašte nebūtų tokie dažni, jei ne jų idėjinis lyderis Arve Rogne.

Nuo autobuso iki Kalėdų senelio

Pirmą kartą į Vilkaviškį Arve su bičiuliais „liūtais“ atvyko 2011 m. Kaip jis pats sako, būtent tada su vilkaviškiečiais užsimezgė nuostabi draugystė, besitęsianti iki šių dienų. Svečiai tuo metu Lietuvoje ieškojo partnerių, su kuriais galėtų bendradarbiauti. Iš pradžių buvo susisiekta su Jurbarko atstovais, tačiau šie skandinavus nukreipė pas Vilkaviškio „Lions“ klubo narius.

„Po pirmo susitikimo su vilkaviškiečiais grįžę namo vienbalsiai nusprendėme toliau tęsti bendradarbiavimą. Viešėdami jūsų krašte iš karto pajutome begalinį svetingumą ir tikrąją „Lions“ klubo dvasią. Visada malonu čia atvykti“, – prisipažino A. Rogne.

Jis pasakojo, kad anksčiau Alesundo „liūtai“ mėgino užmegzti kontaktus su kai kuriais „Lions“ klubais iš Lenkijos, Estijos bei Baltarusijos, tačiau bendradarbiavimas nebuvo toks sėkmingas.

Per pastaruosius devynerius metus geradariai iš Norvegijos į mūsų rajoną atsiuntė ne vieną žaislų, drabužių bei batų siuntą, skirtą Alvito ir Kybartų vaikų globos namų gyventojams. Prieš keletą metų skandinavai net nupirko autobusą, prikrovė jį pilną vaikams skirtų dovanų ir patys atvairavo į Lietuvą. Palikę jį čia, svečiai tąkart namo grįžo lėktuvu.

Į mūsų rajoną geradariai nuolat atveža ne tik dovanų. Prieš trejetą metų pamatę, kaip Vilkaviškio „Lions“ klubo nariai suremontavo vieną Kybartų vaikų globos namų kambarį, jie ir patys nusprendė prisidėti. Iš pradžių atsiuntę reikalingų statybinių medžiagų, vėliau norvegai kartu su keliais vyresniais globotiniais visą savaitę remontavo jaunuolių gyvenamąsias patalpas.

„Kiekvieną kartą atvykęs į Vilkaviškį iš savo bičiulių „liūtų“ jaučiu begalinę meilę ir šilumą. Be jų atsidavimo ir pagalbos mes niekada negalėtume padėti vaikams. Puikiai pamenu, kaip 2013 metų gruodį aš pirmą kartą gyvenime suvaidinau Kalėdų senelį. Vaikų globos namų ugdytinių iš anksto buvome paklausę, kokių dovanų jie norėtų. Dovanoms skyrėme maždaug tūkstantį eurų. Tas momentas, kai išvydau džiaugsmo kupinas vaikų akis, buvo bene geriausia mano, kaip „liūto“, gyvenimo akimirka. Vėliau Kalėdų senelį vaidinau dar du sykius“, – dalydamasis prisiminimais šypsojosi A. Rogne.

Skiriasi kraštovaizdžiai

Pirmą kartą apsilankęs mūsų rajone, A. Rogne pasijuto tarsi vaikščiojantis dideliame sode. Daugybė žalumos ir visur augančios gėlės jam paliko didelį įspūdį. Nors vyras yra apvažiavęs nemažą dalį Lietuvos, Paežerių dvarą ir jo aplinką jis vadina viena iš gražiausių mūsų šalies vietų. Apskritai, Arve labai pozityviai įvertino nuolat besikeičiantį ir gražėjantį Vilkaviškio rajoną.

Nemažą įspūdį Lietuvoje norvegui padarė ir dainininkai bei šokėjai. Jo teigimu, mūsų atlikėjų lygis – itin aukštas.

„Vilkaviškyje radau daug šaunių draugų. Daugiausiai bendrauju su tais, kurie kalba angliškai, tačiau svetingumą ir draugiškumą galima išreikšti ir neištarus nė vieno žodžio. Viešėdamas čia tą nuolat jaučiu“, – prisipažino pašnekovas.

Vilkaviškis nuo A. Rogne gyvenamojo miesto labai skiriasi. Alesundas yra įsikūręs vakarinėje Norvegijos pakrantėje. Šis miestas apsuptas gilių fjordų ir aukštų kalnų. Būtent tokia gamta lėmė pagrindinius norvegų pomėgius – žygius, slidinėjimą bei žvejybą. Alesundas – vienas iš didžiausių žvejų miestelių visoje Europoje. Būtent žvejyba ir yra pagrindinis vietinių gyventojų užsiėmimas.

Patinka padėti

Į aštuntą dešimtį įkopęs A. Rogne šiuo metu mėgaujasi užtarnautu poilsiu. Jis nemažai laiko skiria savo pomėgiams. Vienas iš jų – dainavimas vyrų chore. Arve su bendraminčiais kartą per savaitę renkasi į repeticijas, gana dažnai vyksta į koncertinius turus. Jie savo pasirodymus dovanoja ne tik Norvegijos publikai. Alesundo choristai jau aplankę nemažai Europos valstybių, tačiau viešėti Lietuvoje kol kas jiems dar neteko.

Gana daug laiko Arve praleidžia nedideliame privačiame namelyje, esančiame kalnų ir fjordų apsuptyje. Jis pasakojo, kad toks laisvalaikio praleidimas tarp norvegų – itin populiarus.

Anksčiau A. Rogne net 22 metus dirbo vadovu pardavimų srityje. Su žmona Ellen jis užaugino du vaikus, kurie šiuo metu jau sukūrę savo šeimas.

„Turiu nemažai pomėgių, tačiau labiausiai mėgaujuosi būdamas tarp „liūtų“. Šiam klubui priklausau jau tris dešimtmečius. Man labai patinka padėti tiems, kam to reikia. Tai – svarbi mano gyvenimo dalis“, – prisipažino pašnekovas.

Jo teigimu, pagalba kitiems Norvegijoje turi itin gilias tradicijas. Nuo tada, kai šiai valstybei priklausančioje Šiaurės jūroje buvo rasta naftos, ji tapo itin turtinga. Būtent dėl šios priežasties vietiniai gyventojai yra linkę su kitais dalytis tuo, kuo gali.

Gana dažnai skandinavai remia vaikų namų gyventojus. Įdomu tai, kad pačioje Norvegijoje tokio tipo įstaigų jau nėra bent pusšimtį metų. Jei tėvai nesugeba pasirūpinti savo atžalomis, tą padaro vietinė bendruomenė.

Įprastai beglobius vaikus Norvegijoje priglaudžia savo vaikų jau turinčios šeimos. Joms už tai, aišku, yra mokama.

„Paskutiniu metu mūsų šalyje pradėta įgyvendinti „SOS vaikų kaimas“ idėja. 6–8 vaikai apgyvendinami viename name, o jais rūpinasi suaugęs asmuo. Taip tarsi sukuriama didelė šeima. Ši koncepcija tinkama daugeliui šalių. Labai apsidžiaugiau, kad kai praėjusių metų gruodį paskutinį kartą lankiausi Vilkaviškio rajone, pamačiau tokį modelį įgyvendinant ir jūsų krašte. Kalbėjau su ten gyvenančiais vaikais ir suaugusiaisiais, visi jie atrodė patenkinti. Manau, jog tai – didelis progresas“, – svarstė A. Rogne.

Skirtingos kryptys

Norvegas pasakojo, kad jo atstovaujamo „Lions“ klubo veikla skirstoma į tris sritis. Visų pirma, Alesundo „liūtai“ padeda vietiniams vyresnio amžiaus žmonėms. Jie rengia įvairius šventinius vakarėlius, kviečia senjorus kartu kepti mėsą ant laužo, rengia jiems ekskursijas.

Alesundo „liūtai“ taip pat dalyvauja nacionaliniuose klubo renginiuose. Pavyzdžiui, kiekvienais metais pirmąjį gegužės šeštadienį visi Norvegijos „liūtai“ pardavinėja tulpes, o gautus pinigus skiria kovai su narkotikais. Taip pat kas penketą metų vykdoma akcija „Raudona liūto plunksna“, per kurią surinkti pinigai skiriami stambiems projektams, tokiems, kaip vėžiu sergančių vaikų ar neįgaliųjų centrų statybos, įgyvendinti. Panašios akcijos Norvegijoje vyksta jau 50 metų.

„Vykdome ir tarptautinę veiklą: rūpinamės šulinių kasimu ir švaraus vandens tiekimu Afrikos gyventojams, stengiamės palengvinti aklųjų bei silpnaregių kasdienybę, atliekame daugybę kitų ne visada matomų darbų. „Liūtai“ yra viena iš didžiausių humanitarinių organizacijų pasaulyje. Mes esame beveik kiekvienoje šalyje. Vien Norvegijoje mūsų yra daugiau nei 10 tūkstančių, o pasaulyje – 1,4 milijono. Manau, jog su Vilkaviškio „liūtais“ turime daug bendro, todėl mūsų bendradarbiavimas ir yra toks sėkmingas“, – svarstė pašnekovas.

Arve atstovaujamo klubo nariai taip pat kasmet dažo namus, stato verandas, griauna senus pastatus, o gautą uždarbį skiria labdarai. Jie taip pat kiekvienų metų pradžioje išleidžia savo kalendorių, kuriame parduoda reklamos plotus. Alesundo „liūtai“ kasmet po švenčių iš gyventojų už tam tikrą mokestį surenka eglutes. Vien tai leidžia užsidirbti bent po 2 tūkst. eurų.

Susitvarkė neblogai

Per devynerius metus Arve Vilkaviškyje lankėsi jau 11 kartų. Jis ketino į Lietuvą atvažiuoti ir šią vasarą. Vyras vylėsi sudalyvauti naujos Alvito bažnyčios pašventinimo iškilmėse, tačiau jo planus pakoregavo koronaviruso pandemija.

Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Norvegijoje šis virusas sukėlė nemažai problemų. Vis dėlto Arve džiaugėsi, kad jo šalies vyriausybė sėkmingai susitvarkė su iškilusiomis problemomis. Šalyje labai anksti buvo paskelbtas karantinas, todėl gana neblogai pavyko užkirsti kelią viruso plitimui. Nors vietiniams Norvegijos gyventojams vis dar neleidžiama išvykti į užsienį, o atvykę užsieniečiai privalo kurį laiką izoliuotis, karantino sąlygos šioje Skandinavijos valstybėje pamažu švelnėja.

A. Rogne teigė jau pasiilgęs Vilkaviškio ir čia likusių draugų bei vylėsi, kad greitai vėl galės apsilankyti mūsų krašte.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite