Geležinė Justo valia

Šiauliai
„Siena“. „Tai – toks momentas, kai kūnas sako: ne, nebegaliu. Tuomet arba perlipi per save ir minčių galia prisiverti toliau judėti, arba pasiduodi, nes į galvą ima lįsti klausimai: „Kam man to reikia?“, „Ką aš čia darau?“. Džiaugiuosi, kad dėl tinkamo pasirengimo man pavyko jų išvengti. Po šešių valandų trasoje jaučiausi gerai ir gal net būčiau toliau bėgęs, bet finišo linija sustabdė mane“, – juokiasi Justas. Už stiprybę šiaulietis dėkingas jį treniravusiam Tadui Bandzai bei patarimų negailėjusiam „Geležiniam žmogui“ Mindaugui Janulioniui.
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šiaulietis Justas Niauronis per septynis mėnesius nuplaukė 150 km, dviračiu numynė dešimtgubai tiek, o nubėgo irgi nei daug, nei mažai – 800 km. Visa tai tam, kad rugpjūtį su tūkstančiais kitų sporto aistruolių išbandytų save ir visame pasaulyje žinomą „Iron Man 70,3“ („Geležinio žmogaus“) triatlono trasą.

Nemoka sportuoti be tikslo

„Sportas visada buvo mano širdy“, – sako Justas, tačiau į darbą eina kostiumuotas – yra nekilnojamojo turto brokeris. O štai laisvalaikiu – ir futbolas, ir skvošas, ir kitos sporto šakos. Be to, Justo balsą žino visi miesto krepšinio gerbėjai – būtent jis per Šiauliuose vykstančias varžybas bendrauja su žiūrovais, pristato jiems komandas ir ragina džiaugtis krepšininkų įmestais tritaškiais.

Dalyvauti „Iron Man 70,3“ triatlone Justas sumanė prieš metus ir sako iš aplinkinių neretai girdėjęs klausimą – kam gi to reikia? Galbūt pralaimėjo lažybas arba nori kam nors ką nors įrodyti?

„Trečio asmens nebuvo. Buvau aš ir distancija. Man įdomu išbandyti savo ribas ir visa tai nevyktų, jeigu nekelčiau sau gyvenime tikslų. Taip ir sporte: nemoku eiti sportuoti ir neturėti jokio tikslo“, – prisipažįsta jis.

Maršrutas – nuo vienos gelbėjimo stoties iki kitos

„Iron Man 70,3“ – tai pusė ultratriatlono trasos, kurią sudaro trys skirtingos rungtys: plaukimo (1,9 km), mynimo dviračiu (90 km) ir bėgimo (21,1 km). Iš viso – 113 km, kuriuos Justas užsibrėžė įveikti per šešias valandas. T. y. dviem valandomis greičiau, negu privaloma.

Sudėtingiausioji triatlono dalis šiauliečiui pasirodė plaukimas – čia turėjo mažiausiai patirties. Justas pamena, kad kai praėjusių metų rugsėjį pirmą kartą atėjo į plaukimo treniruotę, suprato, kad... nemoka plaukti. Plačiais mostais nusiyręs 25 metrus, pajuto, kad širdis plakė kulnuose, trūko oro. O juk laukė beveik dviejų kilometrų ilgio trasa banguotoje Baltijos jūroje. „Su savo „mokėjimu“ nebūčiau iki pirmo plūduro nuplaukęs“, – juokiasi jis.

Ir vis tik užsispyrimo bei trenerio Martyno Kasperavičiaus dėka plaukimo techniką pavyko ištobulinti. Prieš varžybas J. Niauronis nesunkiai įveikdavo paties sugalvotą trasą Palangoje – plaukdavo nuo vienos gelbėtojų stoties iki kitos, jas skiria lygiai pusantro kilometro. Tuo metu didžiausios jo gerbėjos – žmona ir dvi dukrelės – poilsiaudavo ant kranto.

Kaip grybšnis, taip medūza

Trijų damų palaikymo komanda su Justu važiavo ir į Gdynės miestą Lenkijoje, kur vyko minėtasis triatlonas. Šiaulietis negaili pagyrų jo organizatoriams: „Viskas sustyguota ir surikiuota, o juk tokie kiekiai žmonių! Skirtingose distancijose dalyvavo beveik 4 000 dalyvių iš 58 pasaulio šalių. Vis galvojau – ar tai būtų įmanoma Šiauliuose?“

Dar viena įsimintina akimirka – patrankos šūvis, davęs startą triatlonui. Pirmieji į Baltijos jūrą nėrė profesionalai, tuomet atėjo mėgėjų eilė. Justas pasakoja, kad savojo starto laukė apie pusvalandį, tad turėjo laiko apsižvalgyti aplinkui. Nustebino dalyvių įvairovė: prie starto linijos rikiavosi ir gerokai jaunesni, ir į mamas tinkančios triatlonininkės.

Baltijos jūra tądien pasitaikė rami, nebanguota. Tiesa, nešilta – vos 19 laipsnių – ir pilna medūzų. Nuo nemalonios jų kompanijos ir vėsių purslų gelbėjo hidrokostiumas.

Pirmąją triatlono rungtį Justas įveikė per 46 minutes ir sako, kad buvo lengviau, nei tikėjosi. „Galbūt padėjo mano nusiteikimas. Sporto literatūroje dažnai rašoma, kad jeigu esi pasiruošęs blogiausiam, tavo rezultatas greičiausiai bus geresnis. O jeigu ateini, manydamas – man jūra iki kelių, žiūrėk, jau ir sėdi gelbėtojo valtyje. Reikia adekvačiai vertinti savo galimybes, pasiruošimą, trasą“, – pataria Justas.

Vidinis laikrodis neišdavė

Tarp rungčių poilsio valandėlių nebūna. Vos išlipus ant kranto ir nusivilkus hidrokostiumą, slepiantį triatlono aprangą, reikia pasičiupti dviratį. Justas sako, kad vėlgi – buvo nusiteikęs sudėtingai kalnuotai dviračių trasai. Tai davė savotišką pranašumą: vienu metu šiaulietis netgi pasigedo kalnų, o visos distancijos metu pralenkė apie 200 sportininkų.

Vienintelė bėda – po plaukimo rungties sustreikavęs išmanusis laikrodis. „Nebegalėjau sekti, kiek kilometrų nuvažiavau, koks mano greitis, kaip dirba širdis. Kai žinai, kiek jėgų dar turi, gali planuoti trasą. Man tai svarbu, todėl be laikrodžio rungtys pasunkėjo. Teko pasikliauti savo išsiugdytais pojūčiais“, – sako J. Niauronis. Šie neapgavo – dviračių trasą šiaulietis įveikė taip, kaip planavo – per tris valandas.

Su 21,1 km bėgimo rungtimi jis taip pat susidorojo, tarsi turėdamas vidinį laikrodį – per porą valandų, kaip ir buvo suplanavęs. Beje, bėgimo trasa – tai trys septynių kilometrų ratai, kurio pabaigoje akį traukia rodyklė į finišą. Justas šypsosi: sunkiausia buvo matyti, kad finišas – visai čia pat, ir vis kartoti ratą.

O koks jausmas apima, pagaliau pasukus ten, kur rodo rodyklė? „Labai geras. Suvoki, kad jau viskas, jau įveikei, ir supranti, kiek daug pastangų iš tikrųjų įdėjai. Prieš akis prabėga visi ankstyvi rytai ir tūkstančiai kilometrų treniruotėse. Juo labiau kad ne visiems pavyksta pasiekti finišą. Vieniems – dėl sveikatos, kitus apvilia technika“, – sako Justas.

Praėjus mėnesiui po varžybų, J. Niauroniui jau ima trūkti intensyvių treniruočių – šiaulietis vis dažniau žvalgosi į kitų metų „Iron Man“ varžybų žemėlapį. Šįkart – pilnos distancijos, dvigubai ilgesnį. Geležinėje širdyje gimsta naujas tikslas?

Maisto papildams recepto nereikia

Šiaulietį J. Niauronį į finišą „lydėjo“ ne tik šeima, draugai, treneriai, bet ir maisto papildais profesionaliems sportininkams ir mėgėjams prekiaujanti „Adiada“. „Justas parodė labai didelį ryžtą“, – sako „Adiados“ vadovas Mantas Zemeckas ir priduria – įsigyti maisto papildų gydytojų paskatinti čia užsuka ir vyresnio amžiaus žmonės.

– Justą rėmėme pagrindiniais kompleksais, kurie reikalingi sportuojančiam žmogui. Intensyviai treniruojantis ir gausiai prakaituojant, organizmas praranda daug vitaminų, mineralų, druskų, kitų medžiagų – reikia atstatyti jų balansą.

Gal ir būtų įmanoma tai padaryti be papildų, jeigu ne greitas šiuolaikinis tempas. Reikiamomis medžiagomis papildytą maistą tektų ruošti kone pusdienį, o juk visi turime šeimas, darbus, pomėgius – nesuspėtume. Šiuo atveju gelbėja papildai: įberi į vandenį miltelių ir „pakrauni“ organizmą, tarkime, baltymais.

Beje, baltymų papildai pastaruoju metu yra itin populiarūs tarp vyresnių žmonių. Juos po operacijų, traumų pataria vartoti gydytojai. Taip pat populiarūs papildai, skirti sąnariams.

Profesionaliai arba mėgėjiškai sportuojantys žmonės į mus dažniausiai kreipiasi jau žinodami, kokių produktų jiems reikia. Konkrečius maisto papildus parenka treneriai, kurie žino sportuojančiųjų krūvius, trokštamus rezultatus. Šiuo metu bendradarbiaujame su 45 sporto klubais iš visos šalies.

Esame lyderiai – galime pasiūlyti didžiausią maisto papildų asortimentą Lietuvoje, jų turime daugiau nei tūkstantį. Be to, esame daugelio garsių vardų oficialūs atstovai – todėl tam tikrų prekių nerasite niekur kitur, tik pas mus. O dėl plataus ir didelio asortimento klientus džiuginame konkurencingomis kainomis.

Vilniaus g. 220, Šiauliai
Tel. 8 646 75 760
www.adiada.lt

Reklama

lazybos