Angle down Atgal

Gegužės 10 diena – pasaulinė judėjimo sveikatos labui diena

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau nuo 2000 m. mini šią dieną. Vis spartėjantis gyvenimo ritmas, stresas, rūpesčiai namuose ir darbe, fizinio aktyvumo nebuvimas ar nepakankamas jo išlavinimas ir netinkamai subalansuota mityba yra daugumos ligų sukėlėjai.

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys. Šios dienos pagrindinis tikslas - propaguoti fizinį aktyvumą ir didinti bendruomenės narių informuotumą apie fizinio aktyvumo naudą, skatinti fizinį aktyvumą visose veiklos srityse tokiose kaip: darbas, aktyvus laisvalaikis ir namų ruoša bei pateikti konkrečias fizinio aktyvumo rekomendacijas įvairioms socialinėms ir amžių grupėms.

FIZINIO AKYTVUMO POVEIKIS ŽMOGAUS SMEGENŲ SVEIKATAI
Tam, kad smegenims maksimaliai padėtume, vienas iš efektyviausių būdų yra judėjimas. Įvairi aerobinė veikla, tokia kaip pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu, plaukiojimas, lėtas bėgimas, važiavimas dviračiu, aktyvina pažintines, atminties funkcijas, gerina kraujotaką, deguonimi prisotina kraują ir smegenis, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina laisvųjų radikalų. Tačiau dopamino - laimės hormono – neskatina įprasti, automatiški, iš anksto žinomi judesiai. Kuo įvairesnė bus mus supanti aplinka, tuo daugiau naudos gaus organizmas tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tyrimai rodo, kad sportavimas būnant gamtoje turi nepalyginamai daugiau pranašumo, nei sportuojant miesto sąlygomis. Dėl fizinės veiklos padidėjęs hormono endorfino kiekis sąlygoja skausmo sumažėjimo jausmus, serotoninas lemia gerą nuotaiką, norepinefrinas pagerina motyvaciją, susikaupimą, dopaminas suteikia atpildo jausmą, taip pat gerina mokymąsi bei didina motyvaciją. Fizinių pratimų dėka didėja ir neutrotrofinio faktoriaus kiekis (BDNF), kuris dalyvauja naujų nervų ląstelių gamyboje, reguliuoja emocijas, nuotaiką, padeda palaikyti nervų ląstelių imuninę sveikatą. Mokslininkai teigia, kad streso ir nerimo valdyme panašią įtaką turi tiek aerobiniai, tiek anaerobiniai pratimai. Svarbiausiu lemiamu veiksniu išlieka sportinės veiklos reguliarumas, judesių įvairovė, laimės ir pasididžiavimo savimi jausmas po sportinių užsiėmimų.

SVEIKATA NĖRA DOVANA. TAI ATPILDAS UŽ RŪPINIMĄSI SAVIMI IR SĄMONINGĄ SIEKIMĄ BŪTI GERESNIU NEI VAKAR!

Šiaulių r. sav. visuomenės sveikatos specialistai primena, kad norint išlikti sveikiems, reikalinga ne tik tinkamai subalansuota mityba, bet ir aktyvus gyvenimo būdas. Specialistai yra įsitikinę, jog judėjimas turėtų tapti viena iš svarbiausių mūsų gyvenimo užduočių ir su džiaugsmu vykdo fizinio aktyvumo skatinimo programą Šiaulių rajono bendruomenėms. Viena iš tikslinių grupių - mūsų šaunieji senjorai!
Mokymų esmė – skleisti informaciją apie fizinio aktyvumo naudą, fizinių pratimų efektyvumą bei fizinės veiklos pasirinkimo galimybes. Šis laikas buvo ir tikrai dar bus praleistas linksmai ir produktyviai.

Norite pabandyti, prisijungti prie šios nuostabios kompanijos? Daugiau informacijos apie Šiaulių r. sav. visuomenės sveikatos biuro organizuojamus nemokamus sveikatos renginius ir konkursus galite rasti tinklapyje www.siauliurvsb.lt, „Facebook“ paskyroje (@siauliurvsb), Šiaulių r. sav. internetinėje svetainėje, rubrikoje „Gyventojams“ – „Visuomenės sveikatos biuras“, www.kursenai.lt skiltyje „Sveikata“, savaitraštyje „Kuršėnų krašto žinios“, tinklapyje www.etaplius.lt, laikraštyje „Šiaulių kraštas“ ir viešuosiuose rajono skelbimams skirtose vietose.

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Skaistė Grigytė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite