Angle down Atgal

Ge­riau­sias gink­las prie­š inkstų vėžį – mankš­ta

Inkstų vėžio diag­nozę Lie­tu­vo­je kas­met iš­girs­ta 700 žmo­nių. Pa­sau­ly­je esa­me liūd­nie­ji „ly­de­riai“ – pir­mo­jo­je vie­to­je pa­gal mir­tin­gumą nuo inkstų vėžio ir ant­ro­jo­je pa­gal ser­ga­mumą. Ta­čiau daugė­ja įro­dymų, kad li­gos ga­li­ma iš­veng­ti. Kaip? Ogi dau­giau ju­dant.

Serga jaunesni

Inkstų vėžiu dažniausiai serga 50–70 metų amžiaus žmonės, tačiau Lietuvoje ši liga buvo nustatyta net paaugliams. Dar vienas verčiantis sunerimti skaičius – vyrai serga net tris kartus dažniau nei moterys.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas teigia, kad pasaulyje inkstų vėžiu sergančių asmenų ėmė daugėti nuo praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio.

„Negalime teigti, kad turime genetinį polinkį sirgti šia liga, nes kol kas to nežinome. Tačiau žinome rizikos veiksnius – tai netinkama gyvensena: antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, mitybos ypatumai. Galbūt viskas susideda“, – sako gydytojas. Pastaruoju metu žmonėms tapo gerokai prieinamesnė kompiuterinė tomografija, ultragarsiniai tyrimai ir kt. Todėl liga nustatoma daugiau žmonių. Pusei ligonių inkstų vėžys nustatomas pirmos stadijos. Iš jų daugumai – atsitiktinai, tiriant dėl kitų ligų.

„Klasikiniai simptomai, tokie kaip kraujas šlapime, skausmas šono srityje ar užčiuopiamas darinys, pasitaiko tik 6–10 proc. ligonių. O visi kiti nejaučia nieko blogo. Galima nejausti netgi lokaliai išplitusio inkstų vėžio, – teigia gydytojas. – Todėl būtų prasminga dažniau atlikti pilvo organų echoskopiją. Vis dėlto neužmirškite, jog labai daug galime nuveikti, kad nesusirgtume.“

Gydymas – kaip Vakaruose

Dr. Albertas Čekauskas tvirtina, kad pas mus ligoniams prieinami visi gydymo būdai, kokiais gydomi Vakarų šalių ligoniai. Trūkumas tik tas, kad nevienodai kompensuojami visų pakopų vaistai.

„Urologai dažniausiai susiduria su neišplitusiu arba lokaliai išplitusiu vėžiu. Didžiajai daliai tokių pacientų atliekame inkstus tausojančias operacijas – pašaliname tik naviką, o inkstą išsaugome. Darome tai minimaliai invaziniais būdais – per mažą skylutę“, – pasakoja gydytojas.

Jeigu chirurgija negalima, pavyzdžiui, per didelė rizika dėl paciento būklės ar yra sutrikusi inkstų veikla ir gali būti, kad po operacijos pacientui reikės dializės – darinys, suardomas viduje.

Jei navikas yra pažeidęs inksto kraujagysles, gali susiformuoti trombai, kurie gali pasiekti širdį, tokiais atvejais ligonį operuoja gydytojų komanda – ne tik urologai, bet ir pilvo chirurgai, o širdies chirurgai netgi 20 minučių sustabdo širdį, pašalina trombą ir vėl ją paleidžia plakti.

Specialistas teigia: jeigu vėžys išplitęs, bet pacientas geros būklės, šalinamas ne tik pirminis navikas, bet ir metastazės. Bet jeigu yra daug metastazių, tuomet manoma, kad šalinti pirminį naviką nenaudinga, ir pacientui taikomas sisteminis gydymas. Tai – gydymas medikamentais.

„Tokius pacientus biologine taikinių terapija chemoterapeutai. Šie vaistai turi mažiau šalutinių poveikių, palyginti su įprastine chemoterapija, ir gali pailginti pacientų gyvenimą. Jei pirmasis skiriamas medikamentas nustoja padėti, skiriamas antrasis, kai ir šis nustoja veikęs – trečiasis“, – aiškina dr. A. Čekauskas.

Po gydymo penkerius ir daugiau metų išgyvena 95 proc. ligonių, kuriems buvo nustatytas neišplitęs vėžys. Tokie žmonės laikomi pasveikusiais. „Vis dėlto visus vėžiu sirgusius pacientus stebime, nes liga gali atsinaujinti. Šito jie neturi pamiršti“, – teigia gydytojas.

Tik pusvalandis per dieną

2017 m. paskelbti JAV mokslininkų atlikto tyrimo duomenys parodė, kad fizinis aktyvumas per pusę sumažina riziką mirti nuo inkstų vėžio. Buvo nustatyta, jog antsvorio turintiems asmenims rizika mirti nuo inkstų vėžio buvo didesnė tris kartus, palyginti su tais, kurių kūno masės indeksas buvo normalus.

„Judant griaučių raumenys išskiria ypatingas medžiagas miokinus, kurie efektyviai kovoja su vėžio ląstelėmis“, – aiškina Lietuvos sporto universiteto prof. Albertas Skurvydas. Todėl suaugusiems žmonėms profesorius rekomenduoja kasdien judėti apie pusvalandį.

„Geriausia ne šiaip nueiti 10 tūkstančių žingsnių, bet spėriai. Arba pabėgioti, arba lipti laiptais, į kalną užkopti. Jei esate tinginiai, judėkite mažiausiai 10 minučių. Iš tokios veiklos sulauksite fantastinių rezultatų. Jei norite, kad vaikučiai užaugtų sveiki ir gerai mokytųsi, jie kasdien turi judėti mažiausiai valandą“, – tvirtina specialistas.

Dirbantiesiems gali būti sunku skirti laiko judėjimui, todėl į darbą galima eiti arba važiuoti dviračiu.

Naujausio tyrimo duomeninimis mes darbe vidutiniškai sėdime 8 val. ir 20 minučių. „Po taip praleistos dienos vakare galime mankštintis dvi valandas, bet sveikatai padarytos žalos nebeištaisysime. Geriau kas valandą atsistoti nuo kompiuterio ir nors 10 minučių pajudėti. Be to, naudingiau ne iš karto nueiti, pavyzdžiui, 10 tūkst. žingsnių, o judėjimą išskaidyti dalimis. Bet svarbu, kad bent vienas ištisinis krūvis būtų ne mažiau kaip 10 minučių“, – sako prof. A. Skurvydas.

Reklama

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite