Gatvės virto čiuožykla: ligoninę užplūdo paslydę ir susižaloję šiauliečiai

Šiauliai
A. Rutkausko nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Stingdantį šaltį staiga išstūmus gerokai šiltesnių orų bangai gatvės virto tikra čiuožykla. Į ligonines nuo ankstyvo ryto ėmė plūsti paslydę ir įvairias traumas patyrę žmonės. Ne išimtis ir Šiauliai. Vien pirmoje dienos pusėje į ligoninę kreipėsi dešimtys susižeidusių žmonių.

Nuo ankstaus ryto – dešimtys pacientų

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro vadovo pareigas laikinai einantis gydytojas Alfonsas Šapalas sako, kad ankstesnėmis dienomis gydymo įstaigoje buvo antplūdis nušalimus patyrusių pacientų. O štai šiandien jau nuo ankstaus ryto ėmė plūsti ant ledo paslydę ir susižaloję gyventojai.

Gydytojas sako, kad pirmoje dienos pusėje į Traumatologijos skyrių jau paguldyti 5 taip susižaloję šiauliečiai, visiems jiems bus reikalingos operacijos. Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius iki pietų sulaukė kelių dešimčių paslydusių, griuvusių ir susižeidusių pacientų. A. Šapalas pasakoja, kad visi jie patyrė griuvimams būdingas traumas.

„Traumos specifinės: rankų lūžimai ties riešu, čiurnų traumos, raiščių plyšimai, kulkšnių lūžimai, kelio sąnario traumos. Visa tai – būdingos slidumo traumos. Ypač pavojingų galvos traumų šiandien nebuvo “ – teigia gydytojas.

Tarp susižalojusiųjų – ir jaunesni, ir pagyvenę žmonės.

Nedarbingi gali būti visus metus

Kaulų lūžiai, raiščių plyšimai ir kitos griūvant patirtos traumos pasak gydytojo A. Šapalo yra rimtos, dėl jų žmogus ilgą laiką gali prarasti darbingumą.

Medikas sako, kad kiekvieno žmogaus gijimo procesas labai individualus ir jo trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau kartais paslydus patirta trauma gali atsiliepti ir visus metus.

„Lūžimas lūžimui nelygus. Pavyzdžiui, dėl  čiurnos traumos žmogus mažiausiai būna nedarbingas 3 ir daugiau mėnesių. O jeigu yra šlaunikaulio lūžimas, tai ir visus metus“ – pasakoja gydytojas.

Nesilaikant gydytojo nurodymų galimos ir įvairios tokių traumų komplikacijos. Pavyzdžiui, jei nekantrus žmogus per anksti pradeda minti lūžusią koją, nors medikas dar neleidžia to daryti, kaulas gali sugyti netaisyklingai. Tuomet greičiausiai nepavyks išvengti ir operacijos.

Gipsas ar langetė ant galūnės galų gale blogina ir žmogaus gyvenimo kokybę: būna sunkiau judėti, apsirengti rūbus, maudytis, todėl kasdienė buities rutina tampa sudėtingesnė.

Kristi taisyklingai: lengva pasakyti, sunku padaryti

A. Šapalas sako, kad sunkių traumų tikimybę įmanoma sumažinti taisyklingai krentant. Yra net tam tikros taisyklės, kaip reikėtų elgtis paslydus, kad kuo mažiau susižalotume. Tačiau medikas pripažįsta, kad praktiškai tai pritaikyti sunkiai įmanoma.

„Visi turbūt esame kritę ir suprantame, ką tai reiškia. Jei padėtų kas pagalvę, tai gal ir nesusilaužytų žmonės kaulų. Suprantama, kad jei jau įmanoma susivokti, krentant tą sekundžių dalį reikėtų stengtis nusileisti ant šono, nekišti po savimi rankos, nes taip gali lūžti riešas. Tačiau tokioje situacijoje apmąstyti savo veiksmus yra gana sudėtinga“ – mano A. Šapalas.

Anot mediko, žmonės galėtų bent jau daugiau dėmesio skirti griuvimų prevencijai: atidžiau žiūrėti, kur deda kojas, neskubėti, avėti tinkamą avalynę su kuo grubesniu pado raštu.