„Tautiška giesmė“ šeštadienį prie Gargždų krašto muziejaus kilo į saulėtą dangų, nors susirinkusiųjų švęsti 101-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines nebuvo itin gausu.

Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Bronius Markauskas, Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vac­lovas Dačkauskas, vicemerė Violeta Riaukienė, Tarybos nariai Rasa Petrauskienė, Vaclovas Macijauskas, Česlovas Tarvydas ir Alfredas Šiaulys, Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis. Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė renginio dalyvius nukėlė į 1918 metų lapkričio 23 d., kai Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba ir įsakyta pradėti formuoti pirmąjį Lietuvos kariuomenės pulką.

„1918 m. atkuriant Lietuvos valstybę buvo nuomonių, kad Lietuvai kariuomenė nereikalinga, nes ji neketino nieko užpulti ir su niekuo kariauti. Tačiau to meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei reikėjo kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir lenkų bandymus prisijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės“, – ypač svarbius istorijos puslapius priminė V. Skuodienė. Ne vienas šių kovų dalyvis dėl Lietuvos paaukojo gyvybę, todėl žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę pagerbti Tylos minute.

Įamžinti savanoriai

Prisimenant ypač reikšmingus Lietuvos įvykius nuspręsta, kad Nepriklausomybės kovų dalyviams atminti Gargždų krašto muziejaus kiemelyje bus pastatytas stogastulpis. Jį atidengti V. Skuodienė pakvietė rajono Savivaldybės merą V. Dačkauską, mero pavaduotoją, Nepriklausomybės kovų įprasminimo komisijos pirmininkę V. Riaukienę, Gargždų miesto seniūną S. Bakšinskį ir Gargždų krašto muziejaus direktorę Sigitą Bučnytę. Stogastulpį pašventino Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios kunigas Audrius Undraitis.

Pagarbą Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviams atidavė Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 302-oji lengvųjų pėstininkų kuopa. Pirmoji karių salvė nuaidėjo už Lietuvos nepriklausomybę, antroji – už žmonių tikėjimą Tėvynės ateitimi, trečioji – už Lietuvos karius.

„Atidengdami paminklą kariams savanoriams, simboliškai užbaigiame Lietuvos valstybės šimtmečio programą mūsų savivaldybėje. Reikia pasidžiaugti, kad kiekviena seniūnija įvairiais darbais, paminklais prasmingai įamžino valstybės šimtmetį. Visi darbai turės mažesnę ar didesnę istorinę išliekamąją vertę ir primins ateinančioms kartoms, kaip mūsų karta paminėjo pirmąjį Lietuvos valstybės šimtmetį, – sveikindamas susirinkusiuosius su Vasario 16-ąja kalbėjo meras V. Dačkauskas. – Paminklu šioje vietoje dar kartą patvirtinome, kad čia yra mūsų miesto šaknys, lankydamiesi muziejuje, jo sodelyje, mes semiamės dvasios stiprybės, patiriame neapsakomą jausmą, nes žinome, jog čia Gargždų miesto pradžių pradžia. Turime vilties, kad netolimoje ateityje šalia paminklo savanoriams iškils gražus, modernus Gargždų muziejus. Linkiu, kad ši diena ilgam išliktų atmintyje.“

Prasmingi simboliai

Kodėl Gargždų valsčiaus savanorių atminimą įamžinti pasirinkta būtent stogastulpiu, apie Vyčio ir saulės kryžiaus formos simboliką papasakojo muziejaus direktorė S. Bučnytė: „Tradiciškai susiklostę, kad istorinių įvykių, mūšių vietų ir jų dalyvių atminimas įamžinamas pasirenkant vertikalias, iškilias skulptūrų kompozicijas, todėl skulptūra stogastulpio formos – Lietuvos valstybės ištakų, etnografinių tradicijų atspindys.“ Pasak jos, akmens, ąžuolo ir metalinių elementų dermė liudija tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Pasirinkti simboliai įprasmina šalies ir vietos bendruomenės istorinį palikimą.

Ji paaiškino, kaip per amžius kito Vyčio kryžiaus, kuris ypač išpopuliarėjo XX a. pirmojoje pusėje, Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje, simbolio reikšmė.

„1919 m. dvigubas kryžius buvo pavadintas kryžiumi „Už Tėvynę“ ir tapo vienu aukščiausių valstybės apdovanojimų. 1920 m. Lietuvos Respublikos Prezidento įsaku kryžius „Už Tėvynę“ buvo pavadintas Vyčio Kryžiumi, vėliau – Vyčio Kryžiaus ordinu“, – dėstė S. Bučnytė ir paminėjo šiuo apdovanojimu pagerbtus keturis 1919–1920 metų nepriklausomybės kovų dalyvius iš mūsų krašto: Jurgį Butkų, apdovanotą dviem ordinais, Juozą Griauslį, Antaną Maulių, Joną Seselskį.

Muziejaus direktorė atkreipė dėmesį, kad stogastulpio viršūnė papildyta saulės formos kryžiumi, artimu protėvių etnografinėms tradicijoms. Gargždiškiams turėtų būti svarbu, kad istorikės Janinos Valančiūtės siūlymu panaudota kryžiaus kopija nuo sudegusios Gargždų bažnyčios stogo. „Pagal žmonių pasakojimus dar 1941 m. kryžius buvo uždėtas ant laikinosios bažnyčios. Vėliau, remontuojant bažnyčią, nuėmė ir tolimesnis jo likimas neaiškus“, – atskleidė S. Bučnytė.

Stogastulpį sukūręs tautodailininkas, kalvis Darius Vilius dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti atidengiant stogastulpį.

Su dainomis ir šokiais

Vasario 16-ąją „Tautiška giesmė“ aidėjo ir po Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios skliautais, ir Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime Kultūros centre. Gargždų kultūros centro režisierė Kristina Kazlauskaitė-Kažukauskienė priminė istorinius faktus, kad 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pabrėžė, jog atkuriama valstybė nėra nauja, o tik seno valstybingumo tąsa. Nuo kaimynų latvių ir estų skiriamės tuo, kad pernai jie paminėjo savo valstybių įkūrimo šimtmetį, o mes – atkūrimo.

Sveikinimo žodį taręs Seimo narys B. Markauskas kvietė sekti savo protėvių, tėvų pavyzdžiu: „Kai 1918 m. dvidešimt signatarų pasirašė Lietuvos nepriklausomybė deklaraciją, mažai kas tikėjo, kad tą nepriklausomybę pavyks išsaugoti. Matėme istorijos tarpsnį, kai sunku buvo tai padaryti, bet mūsų protėviai, tėvai įdėjo daug pastangų, kad išsaugotų, puoselėtų nepriklausomybę. Todėl dabar turėtume padėti vieni kitiems tai daryti.“ Su švente susirinkusiuosius sveikino ir rajono meras V. Dačkauskas, linkėdamas švęsti linksmai ir išradingai.

Geros nuotaikos iš tiesų netrūko. Gargždų kultūros centro šokių ir dainų ansamblis „Minija“ dovanojo gražiausias dainas ir šokius, juos keitė vokalinis ansamblis „Elegija“, Šiuolaikinio dainavimo studija, Kretingalės kultūros namų Plikių skyriaus mišrus ansamblis, o K. Kazlauskaitė-Kažukauskienė pažėrė faktų apie Lietuvą ir lietuvius, įrodančių, kad esame darbšti, išradinga, išsilavinusi, intelektuali tauta, mylinti savo žemę. „Nors Kuršių nerijos pajūris išrinktas vienu gražiausiu paplūdimiu Europoje, Lietuva yra miškų kraštas. Trečdalis Lietuvos yra miškinga teritorija, čia auga vienas seniausių medžių Europoje – 1500 metų Stelmužės ąžuolas ir 150 metrų maumedis“, – didžiuotis savo šalimi, kurioje stūkso apie 800 piliakalnių, kurios 16 procentų Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos, kvietė renginio vedėja. Įkvėpti pasitikėjimo mums turėtų ir tai, jog Vilniaus universitetas – seniausias Europoje, pirmaujame pagal kalbų mokėjimą, o mūsų kalba – archajiškiausia iš gyvų indoeuropiečių kalbų. „Drąsiai kalbėkime lietuviškai, didžiuokimės, kad mokame žemaitiškai ir perduokime ateities kartoms, nes tai garbė ir atsakomybė, kurią pasaulyje turime vieni patys“, – ragino K. Kazlauskaitė-Kažukauskienė ir toliau kurti jau atkurtą Lietuvą.