Angle down Atgal

Garbioji gargždiškė amžiams grįžo į tėviškę

Gargždų miesto garbės pilietė, buvusi ilgametė Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė ir įkūrėja, aktyvi Latvijos liaudies fronto dalyvė Bronislava Aldona Gedvilaitė-Treija (1937–2020) amžinam poilsiui sugrįžo į savo mylimą tėviškę Gargždus. Šeštadienį, gegužės 23-iąją, jos kremuoti palaikai buvo palaidoti senosiose miesto kapinėse, senelių kapavietėje.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba Gargždų miesto garbės piliečio titulą yra suteikusi 26 rajonui ir šaliai nusipelniusiems asmenims. A. Gedvilaitė-Treija yra pirmoji Garbės pilietė, gyvenusi ir dirbusi ne Lietuvoje, bet niekada nepraradusi ryšio su gimtine ir amžinojo poilsio vieta pasirinkusi savosios tėviškės žemę.

Balandžio 20-ąją po netikėtos ir sunkios ligos Amžinybėn išėjusios A. Gedvilaitės-Treijos Rygoje kremuotus palaikus iš karto parvežti į gimtinę sutrukdė koronaviruso karantino reikalavimai ir uždaryta Latvijos ir Lietuvos siena. Įžymioji kraštietė jau prieš kelerius metus buvo pareiškusi valią amžinojo poilsio atgulti savo gimtajame mieste, kurio kapinėse palaidoti jos tėveliai Povilas ir Elena Gedvilai bei seneliai. Velionės paskutinę valią pagarbiai įvykdė jo vyras Andrej ir sūnus Dainis, praėjusį penktadienį į Gargždus parvežę savo mylimiausio žmogaus urną su pelenais. Velionės palaikai buvo pašarvoti Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Šeštadienį su įžymiąja kraštiete atsisveikinti susirinko jos giminės, draugai, kaimynai, buvę kolegos, mokiniai, bendražygiai ir idėjų rėmėjai, Rygos lietuvių vidurinės mokyklos kolektyvo atstovai ir kt.

Gargždų miesto garbės pilietis, klebonas kanauninkas J. Paulauskas visiems priminė svarbiausią krikščionių priedermę – palydėti artimąjį į paskutinę kelionę.
Gargždų miesto garbės pilietis, klebonas kanauninkas J. Paulauskas visiems priminė svarbiausią krikščionių priedermę – palydėti artimąjį į paskutinę kelionę.

Bažnyčioje pagerbiant neeilinę A. Gedvilaitės-Treijos asmenybę, atskleidžiant jos vadybinius ir kūrybinius talentus bei ypatingus nuopelnus Latvijos ir Lietuvos švietimui atminimo valandoje kalbėjo Lietuvos ir Latvijos politikos bei visuomenės veikėjas, nuolatinis mokyklos rėmėjas Valdemaras Valkiūnas, rajono Savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos l. e. direktoriaus pareigas Diana Ciparienė, „Bangos“ laikraščio redaktorė Vilija Butkuvienė, ilgametės gargždiškės suolo draugės Reginos dukra ir viena pirmųjų Rygos lietuvių pradinės mokyklos mokytojų Edita Kiaulakytė-Girijotienė.

Iškilmingą laidotuvių ceremoniją A. Gedvilaitės-Treijos artimiesiems nuoširdžiai padėjo surengti Gargždų miesto garbės pilietis, klebonas dek. kan. Jonas Paulauskas, kartu su vikarais kun. Mindaugu Stoniu ir kun. Dariumi Vazinsku aukoję šv. Mišias.

Rygos lietuvių vidurinės mokyklos ansamblis „Labirintas“ prieš kelerius metus yra koncertavęs ne tik bibliotekoje, bet ir Gargždų bažnyčioje, tada buvo pristatyta nauja knyga apie A. Treiją „Gyvenimo neišvarginta“, pati Aldona tuomet skaitė savo eiles apie tėviškę.

Šv. Mišiose ir laidotuvių ceremonijoje dalyvavę Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas bei Administracijos direktorius Artūras Bogdanovas pareiškė užuojautą Gargždų miesto garbės pilietės A. Gedvilaitės-Treijos šeimai. Rajono vadovai susirinkusiesiems akcentavo, jog įžymiosios kraštietės atminimas ir jos nuopelnai nebus pamiršti ir ateityje, atminimui įamžinti bus svarstomas pasiūlymas jos vardu pavadinti vieną mylimo gimtojo miesto gatvių.

A. Gedvilaitės-Treijos vyras Andrej, kartu su Aldona ir laime, ir rūpesčiais dalijęsis 60 metų, atsisveikindamas su mylima žmona jis sakė, kad Aldona ne kartą pabrėždavusi, kad nors gyvena Latvijoje, tačiau dalis jos širdies visada liko gimtinėje.
A. Gedvilaitės-Treijos vyras Andrej, kartu su Aldona ir laime, ir rūpesčiais dalijęsis 60 metų, atsisveikindamas su mylima žmona jis sakė, kad Aldona ne kartą pabrėždavusi, kad nors gyvena Latvijoje, tačiau dalis jos širdies visada liko gimtinėje.
  • A. Gedvilaitė-Treija baigusi Gargždų vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo Šilutėje. Ištekėjusi už Latvijos piliečio Andrej Treija 1961 m. persikėlė gyventi į Latviją. Gerai išmokusi rusų ir latvių kalbas dirbo mokyklos direktoriaus pavaduotoja, direktore. Jos pastangomis 1991 m. prie Rygos 85-osios vidurinės mokyklos atidaryta pirma lietuviška klasė, vėliau išaugusi į prestižinę Rygos lietuvių vidurinę mokyklą. Aldona aktyviai dalyvavo Latvijos liaudies fronto, Latvijos lietuvių bendruomenės veikloje. Už nuopelnus Latvijos ir Lietuvos švietimui, kultūrai, Atgimimui apdovanota LDK Gedimino ordino pirmojo laipsnio medaliu, garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“, Kalbos premija ir kt. Gargždų miesto garbės pilietės vardas A. Gedvilaitei-Treijai suteiktas 2007 m.
  • Gargždų senosiose kapinėse yra Gargždų miesto garbės piliečio, rašytojo, kanauninko Mykolo Vaitkaus (1883−1973) tėvų ir artimųjų kapavietė bei Lietuvos partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto tėvų kapas, o šiaurės vakarų dalyje ilsisi ir niekaip nepaženklinti baronų Renių giminės palaikai, perlaidoti čia po karo suniokojus jų koplyčią prie Gargždų bažnyčios.

Viliaus Barkaus nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite