Gamta vasarą pradėjo prieš keletą dienų

Vilnius
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Po keleto dienų - birželis, taigi - jau tikroji kalendorinė vasara. Jūs jau žinote, kad vasara ir žiema yra tikrieji metų laikai, su kitais (pereinamaisiais - pavasariu ir rudeniu) besielgiantys nelabai garbingai.

Todėl kalendoriaus skaičiuojamas laikas čia visai netinka, nes gamta vasarą pradėjo prieš keletą dienų. Kur apie tai parašyta, pranešta? Čia, jūs kaip tik skaitote tą žinią ir ji - tikra.

Taigi, vasara prasidėjo tada, kai baigė žydėti pienės, ėmė byrėti obelų žiedlapiai, pradėjo ruduoti kaštonų žiedų kekės ir sode, net ieškodamas negalėjai rasti tulpių žiedų. Miškuose ant rūtenių stiebelių esančiose dėžutėse barška sėklos, daugelio ankstyvųjų augalų žiedai nukeliavo užmarštin kaip ir jie patys, nes, pavyzdžiui, pavasarinė ankstyvė, mažutis augaliukas, peržydėjo, subrandino bei išbarstė sėklytes ir pats nudžiūvo, išnyko - iki kito pavasario.

Dabar galime žvalgytis jau vasaros žiedų, vasaros reiškinių ir vasaros vaikų. Tačiau apie viską iš eilės.

Niekam nepaklūstantis gamtos laiko skaičiavimas nėra padrikas - jam galioja ypatinga tvarka. Todėl vasara iš pavasario „atėmė“ bent dešimtį dienų, iš rudens atims savaitę: išeis pusė mėnesio. Mes galvosime, kad vasara elgiasi teisingai, kad jai ir turi tekti visa, kas geriausia, nes... vasara patinka ir mums. Kaip paprastai mes viską sudėliojome, ar ne?

Turiu nuvilti: tai mes išskiriame metų laikus taip, kaip juos dabar vardijame. Gamtoje, matyt, juos pavadintų savaip, visai kitaip. Ir jie būtų susieti su gyvybiniais procesais, su gamtos darbais ir jų rezultatais.

Tame galima aptikti gamtai būdingo racionalumo. Antra vertus, ji viską sukuria, sustato, paleidžia veikti, bet yra bebalsė ir šių procesų nekontroliuoja. Bent jau taip, kaip tą darytume mes. O gal galima viską sakyti paprasčiau? Galima.

Mūsų kalendorius yra mumyse. O jį pridėję prie amžinojo gamtos vyksmo, savotiškai „prisimatuojame“. Ne viską suprasdami, žmonės vasarai pirmiausia priskyrė birželį. Tačiau gamta to nežino ir nors šiek tiek apie ją išmanantys ar pastabieji atsigręžia į gamtos vyksmą bei nenorom daro pataisas kalendoriuje.

Gegužės paskutinė dekada yra labai šviesi, paprastai - karšta ir saulėta. Šiemet drėgmės trūko ir trūksta nuolat, todėl, lyg pamiršę visa kita, rūpinamės, kalbame tik apie tai.

Tačiau turime žinoti, kad pirmas šiltas vasaros pasisveikinimas tuoj virs šaltųjų naktų ciklu - tegul ir neilgu, bet labai pavojingu mūsų daržams. Sodai tokiu metu pažeidžiami mažiau, nors 5-6 laipsnių šaltis (o tokio galima tikėtis) gali nuskainioti jau senokai užmegztus vaisius.

Kas kita - toks šaltis, besisukantis pažeme. Jis tikrai pažeis, o gal net visai nušaldys, nuskainios bulvienojus, lepesnes daržoves ir įsibraus net į šiltnamius. O kaip ten gamtoje? Juk tų augalų niekas negali pridengti, apipurkšti rūko smulkumo vandens lašeliais...

Laukiniai augalai šalčiui daug atsparesni. Tačiau klystume manydami, kad jie nenukenčia - buvę metų, kai po tokių vėlyvųjų šalnų ąžuolų lapai pajuodo, o drebulės daug kur (ypač atvirose, kitų medžių neužstotose žemumose) prarado visus lapus. Ar tokie medžiai išgyveno?

Taip, greitai ėmė skleistis miegančių pumpurų (yra ir tokie - „atsarginiai“) lapeliai, o vasaros antroje pusėje medžiai atrodė gražiai, gal tik lapų ant jų šakų buvo kiek mažiau. Bet ko tik gamtoje nenutinka...

Ypač vasarą...

ve.lt

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.