Seniai kaimo bendruomenė planavo iš apleistos ir builiais apžėlusios teritorijos išvaduoti šiuos akmenis ir panaudoti kaip eksponatus. Šiuo metu šis planas sėkmingai realizuojamas. Bendruomenė parengė paraišką Žemės ūkio ministerijai „Lietuvos šimtmečio skverelio įrengimas“ ir gavo 5000 eurų finansavimą, prie projekto 618 eurų prisidėjo Joniškio rajono savivaldybė. Projekto lėšomis bus pagamintos 5 skulptūros. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos narys iš Kelmės Valdas Bandza pagamins žveją, laumę ir voverę, o ginkūniškis skulptorius Jonas Vaicekauskas – ant lapo atsigerti sutūpusius paukštelius ir erelį apglėbusį gyvatę.

Prie skverelio kūrimo daug prisidėjo ir prisideda bendruomenės žmonės: ūkininkas Laimonas Dacas su savaeigiu krautuvu iš krūvos iškilojo akmenis, vėliau su Sigitu Andrulaičiu dviem galingais traktoriais į būsimą skverą atitempė didįjį riedulį, ūkininkas Aleksas Lapetinskas įdirbo žemę, kad būtų galima pasėti skvere veją, bendruomenė organizavo smulkių akmenų rinkimo iš būsimos vejos talką.

Savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Bičkienė, pasitardama su specialistėmis, padeda sukurti riedulių eksponavimo ir medelių sodinimo schemą, kurios Gaižaičių seniūnijos seniūnė Stanislava Andrulaitienė kol kas neatskleidžia. Jos nuomone, tegul tai lieka intriga, kurią pamatys lankytojai patys.

Didelius darbus atliko seniūnijos ūkvedis Romas Melešius kartu su seniūnijos žmonėmis. Jų pastangomis buvo paruošta ir įsėta būsimo skvero žemė, nuplautas didysis riedulys, prižiūrimas senas šulinys. Bendram labui Romas Melešius nepagaili ir savo traktoriaus.

Skverelio sutvarkymo darbai dar tik prasidėjo. Pilnam išbaigimui prireiks dviejų trijų sezonų. Kadangi skverelį sumanyta paskirti Lietuvos šimtmečiui, kilo mintis riedulyje įamžinti ir patį skverelio pavadinimą. Gaižaičių kaimo bendruomenė teikė antrą paraišką savivaldybei, kuri skelbė konkursą remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse. Buvo skirta 680 eurų projekto pavadinimui riedulyje įamžinti. Taigi bus iškalti Lietuvos žemėlapio kontūrai ir apačioje skaičius 100. Darbus atliks tie patys skulptoriai.

– Gaižaičių kraštas išskirtinis riedulių gausa. Siekiame, kad paprastas lauko akmuo taptų ne vien kliuviniu lauko darbuose, – sako Gaižaičių seniūnijos seniūnė Stanislava Andrulaitienė.

Gaižaičių kaimo bendruomenei tai jau trečias projektas. Pirmasis vyko 2010 m., kurį finansavo Lietuvos kaimo tinklas. Visą mėnesį tautodailininkas iš Šiaulių Albertas Martinaitis mokė vietos gyventojus akmens panaudojimo pradžiamokslio – ir paaugliai, ir suaugę kalė akmenyje raides, grybus, įvairias skulptūrėles, vaikai net akmeninius skudučius pasigamino ir bandė jais groti. Bendromis pastangomis buvo iš akmens iškaltas seniūnijos herbas – gyvatė su spanguolėmis.

2016 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansavo akmentašių plenerą, kur penki skulptoriai dvi savaites kūrė skulptūras ir jomis papuošė bendruomenės namų kiemelį. Tąsyk kelmiškis Valdas Bandza sukūrė pelėdą, šiauliečiai Jonas Vaicekauskas – aitvarą, Kazys Bimba – sūnų palaidūną, klaipėdietis Jonas Virbauskas į veją pasiganyti paleido avinėlių porą, o rygietis Edvins Kruminš savo darbe bandė pagauti vėją.

Kazimieras Šatas

Gaižaičių kaimo bendruomenės nuotr.