Gaisrai nuo dujų balionų Panevėžio rajone – retenybė

Panevėžys
JP, asmeninio albumo, Rimvydo ANČEREVIČIAUS nuotr.
Jūsų Panevėžys Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Valdžia finansiškai parems buityje naudojamų suskystintų dujų balionų atnaujinimą ar jų atsisakymą – tam Vyriausybė skyrė 20 mln. eurų iš ekonomikos skatinimo ir krizės padarinių švelninimo programos.

Iki 2022 metų numatoma visiškai atsisakyti nesaugių dujų balionų daugiabučiuose, juos pakeičiant kitais šaltiniais – šiemet tam skirta 15 mln. eurų.

Naudoja dujų balionus

Energetikos ministerijos išplatintame pranešime rašoma, kad šios lėšos bus skirtos į daugiabučių energetikos sistemų – elektros arba dujų – pertvarkymą.

„Tai leis ne tik sparčiau išspręsti daugiabučiuose jau dešimtmečius nespręstas balionų naudojimo problemas, bet ir bus ekonomikos skatinimo instrumentas ir prisidės prie darbo vietų išlaikymo energetikos sektoriuje, kuriame dirba 10 tūkst. žmonių“, – informuoja ministerija ir teigiama, kad Lietuvoje yra 1663 daugiabučiai, kuriuose nepaisant saugumo gyventojai iki šiol maistui ruošti naudoja dujų balionus.

Taisyklės griežtėja

Be to, dar 5 mln. eurų skirta pakeisti senus dujų balionus į saugius ir taip padėti socialiai remtiniems gyventojams. Tokių senų, pagal sovietinius standartus pagamintų balionų dabar yra 200–400 tūkstančiai.

Kad dujų balionus būtų saugu naudoti, nuo šių metų pradžios įsigaliojo griežtesnė dujų balionų naudojimo tvarka – jie turi būti su apsauginiais vožtuvais, apsaugančiais balioną nuo sprogimo gaisro metu.

Taisyklės griežtėja

Be to, dar 5 mln. eurų skirta pakeisti senus dujų balionus į saugius ir taip padėti socialiai remtiniems gyventojams. Tokių senų, pagal sovietinius standartus pagamintų balionų dabar yra 200–400 tūkstančiai.

Kad dujų balionus būtų saugu naudoti, nuo šių metų pradžios įsigaliojo griežtesnė dujų balionų naudojimo tvarka – jie turi būti su apsauginiais vožtuvais, apsaugančiais balioną nuo sprogimo gaisro metu.

Naudoja buityje ir kalvėje

Velžio gyvenvietės gyventojai Birutė ir Saulius Kroniai teigia, kad jau bene 18 metų buityje naudoja dujų balionus.

„Dujų balionus buityje naudojame tiek laiko, kiek gyvename Velžio gyvenvietėje. Tai bus apie 18 metų. Mat nėra įvesta dujų. Tik dabar pradėta kalbėti, kad bus vedamos dujos. Vieno baliono užtenka trims mėnesiams. Dujų balionus keičiame Panevėžyje suskystintų dujų firmoje. Užpildymas kainuoja 16 eurų. Jei keistume degalinėje, būtų keturiais eurais brangiau“, – aiškino S. Kronis.

Pokalbio metu paaiškėja, kad šioje šeimoje dujos praverčia ne tik virtuvėje. „Dar dujų balioną naudoju kalvėje. Dujų liepsnoje šildau metalus. Dujų baliono užpildymo dažnumas priklauso nuo darbų apimties. Dujų balionuose yra įtaisyti apsauginiai vožtuvai, kurie apsaugo balioną sprogimo metu. Manau, kad dujų balionus saugu naudoti, jei viską darai pagal taisykles“, – pasakoja šeimininkas.

Naudoja buityje ir kalvėje

Velžio gyvenvietės gyventojai Birutė ir Saulius Kroniai teigia, kad jau bene 18 metų buityje naudoja dujų balionus.

„Dujų balionus buityje naudojame tiek laiko, kiek gyvename Velžio gyvenvietėje. Tai bus apie 18 metų. Mat nėra įvesta dujų. Tik dabar pradėta kalbėti, kad bus vedamos dujos. Vieno baliono užtenka trims mėnesiams. Dujų balionus keičiame Panevėžyje suskystintų dujų firmoje. Užpildymas kainuoja 16 eurų. Jei keistume degalinėje, būtų keturiais eurais brangiau“, – aiškino S. Kronis.

Pokalbio metu paaiškėja, kad šioje šeimoje dujos praverčia ne tik virtuvėje. „Dar dujų balioną naudoju kalvėje. Dujų liepsnoje šildau metalus. Dujų baliono užpildymo dažnumas priklauso nuo darbų apimties. Dujų balionuose yra įtaisyti apsauginiai vožtuvai, kurie apsaugo balioną sprogimo metu. Manau, kad dujų balionus saugu naudoti, jei viską darai pagal taisykles“, – pasakoja šeimininkas.

Retas atvejis

Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius savaitraščiui „Tėvynė“ tvirtino, kad gaisrai nuo dujų balionų – retenybė.

„Tai nėra dažnas atvejis. Dažniausiai kilus gaisrui, ugniagesiai stengiasi pirmiausia iš namų išnešti dujų balionus, kad neįvyktų sprogimas. Gaisras nuo dujų nuotekos – retas dalykas. Nebent dujų balionas būtų netvarkingas arba neteisingai pajungtas“, – aiškino A. Blaževičius ir sakė, kad jo namuose nėra dujų baliono, nes virtuvėje stovi elektrinė viryklė.

Retas atvejis

Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius savaitraščiui „Tėvynė“ tvirtino, kad gaisrai nuo dujų balionų – retenybė.

„Tai nėra dažnas atvejis. Dažniausiai kilus gaisrui, ugniagesiai stengiasi pirmiausia iš namų išnešti dujų balionus, kad neįvyktų sprogimas. Gaisras nuo dujų nuotekos – retas dalykas. Nebent dujų balionas būtų netvarkingas arba neteisingai pajungtas“, – aiškino A. Blaževičius ir sakė, kad jo namuose nėra dujų baliono, nes virtuvėje stovi elektrinė viryklė.

Atsakingi patys žmonės

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Darius Marciuška taipogi tvirtino, kad gaisrų nuo dujų balionų retai pasitaiko.

„Gaisro metu ugniagesiai pirmiausia pasirūpina dujų balionais – išneša juos laukan, kad nekiltų sprogimas. Žmonės patys turėtų pasirūpinti, kad dujų balionai būtų techniškai tvarkingi. Anksčiau dujų balionus namuose keisdavo atsakingi asmenys. Jie pasirūpindavo, kad dujų balionai būtų tinkamai pajungti, kad visi vožtuvai, jungtys veiktų tinkamai. Dabar tokių asmenų nebėra ir patys žmonės prisijungia dujų balionus. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio apie saugą. Žinoma, būtų saugiau, jei visur būtų privestos gamtinės dujos. Kadangi to nėra, žmonės priversti naudoti dujų balionus“, – aiškino D. Marciuška.

Atsakingi patys žmonės

Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Darius Marciuška taipogi tvirtino, kad gaisrų nuo dujų balionų retai pasitaiko.

„Gaisro metu ugniagesiai pirmiausia pasirūpina dujų balionais – išneša juos laukan, kad nekiltų sprogimas. Žmonės patys turėtų pasirūpinti, kad dujų balionai būtų techniškai tvarkingi. Anksčiau dujų balionus namuose keisdavo atsakingi asmenys. Jie pasirūpindavo, kad dujų balionai būtų tinkamai pajungti, kad visi vožtuvai, jungtys veiktų tinkamai. Dabar tokių asmenų nebėra ir patys žmonės prisijungia dujų balionus. Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio apie saugą. Žinoma, būtų saugiau, jei visur būtų privestos gamtinės dujos. Kadangi to nėra, žmonės priversti naudoti dujų balionus“, – aiškino D. Marciuška.