G. Surplys ir žvejai dėl kvotų bendro sutarimo nerado

Klaipėda
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Susitarimas tarp žvejų ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje rastas nebuvo, todėl paskutinis mėginimas tartis nukeliamas į rugpjūtį.

Kaip nurodoma ŽŪM pranešime, antradienį Klaipėdoje vykusiame ministro Giedriaus Surplio susitikime su žvejais buvo aptariamos galimos Žuvininkystės įstatymo pataisos, susijusios su žvejybos kvotų Baltijos jūros skirstymu.

„Kvotų skirstymas jau keletą metų kelia daug diskusijų ir net konfliktų žvejų bendruomenėje, tai įvertinusi Vyriausybė įsipareigojo pakeisti Žuvininkystės įstatymą. Šiame susitikime visus tenkinantis sprendimas nebuvo rastas“, - nurodo ŽŪM ir priduria, kad paskutinis mėginimas tartis numatytas rugpjūčio 2 dieną - tądien, anot G. Surplio, turės būti apsispręsta dėl įstatymo keitimo krypties.

Susitikime su priekrantės žvejais taip pat buvo diskutuojama dėl priekrantės žvejybos ribojimo, nurodo ministerija. Pagal pranešimą, žvejai verslininkai teigė, kad priimant sprendimus su jais niekas nesitaria.

ELTA jau rašė, kad ES rengia reglamentą, kuriuo siekiama sustiprinti verslinės ir mėgėjiškos žvejybos jūros vandenyse kontrolę.

Kaip nurodo ŽŪM, labiausiai pasikeis Baltijos jūros priekrantės verslinės ir mėgėjų žvejybos sąlygos.

Pagal naująjį reglamentą atsisakoma išimčių laivams iki 12 metrų ilgio - nuo šiol jie turės pildyti žvejybos žurnalus, iškrovimo deklaracijas ir elektroniniu būdu teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, taip pat telefonais su GPS turės būti sekama šių laivų pozicija jūroje.

Kaip nurodo ŽŪM, iškrautas žuvis patvirtintomis svarstyklėmis turės sverti registruoti kompetentingi asmenys, o atsekamumo reikalavimai bus taikomi tiek vietoje pagamintiems, tiek importuotiems žvejybos ir akvakultūros produktams.

Taip pat bus stiprinama žuvų išmetimų draudimo laikymosi kontrolė, numatomas privalomas stebėjimo priemonių taikymas rizikos vertinimo metu atrinktiems laivams. Griežtinama laivų variklių galios kontrolė (siūloma tam tikrų kategorijų laivuose įdiegti variklio galios stebėjimo ir registravimo įtaisus), nustatomi nauji reikalavimai fiziniam laivų talpos tikrinimui.

Tuo metu mėgėjams siūloma numatyti reikalavimą teikti duomenis apie sugautus žuvų kiekius, registruoti laivus, naudojamus žvejoti rūšis tų žuvų, kurioms taikomos specialios išsaugojimo priemonės, taip pat reikės ženklinti ir mėgėjų žvejybos įrankius. Tokie reikalavimai būtų taikomi tiek pavieniams fiziniams asmenims, tiek įmonėms, organizuojančioms mėgėjų žvejybą, įskaitant varžybas. Draudimas parduoti mėgėjiškos žvejybos metu sugautas žuvis išliks.

Pasak ŽŪM, šiuo metu galiojanti žuvininkystės kontrolės sistema nebeatitinka šiandienos poreikių ir yra nepakankamai neefektyvi.

Aplinkos ministerijos duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje yra apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų, tuo metu versline žvejyba užsiima apie 300 žmonių.

ELTA