G. Nausėdos ir G. Landsbergio pozicijos dėl Taivaniečių atstovybės toliau skiriasi: ne tik derinti, bet ir aktyviai koordinuoti veiksmai

Vilnius
Roberto Dačkaus nuotr.
Reporteris Dovilė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad su prezidentu Gitanu Nausėda derino Taivaniečių atstovybės steigimą Lietuvoje. Nors prezidentas antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas atstovybės pavadinimas, G. Landsbergio teigimu, koordinuojami buvo visi Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai.

„Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tik derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė G. Landsbergis.

Pasak ministro, priimant sprendimus, sukėlusius Lietuvos ir Kinijos trintis, remtasi ir viešais G. Nausėdos pasisakymais.

„Mes vadovavomės prezidento ir viešai pareikšta pozicija, kuria buvo išsakyta parama taip pat ir pavadinimui“, – teigė konservatorių lyderis.

Detaliau komentuoti viešojoje erdvėje išsiskyrusių Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos pozicijų G. Landsbergis nepanoro. Jo teigimu, tai nėra naudinga Lietuvos užsienio politikai.

„Daugiau nenorėčiau šito klausimo aptarinėti, nes, kaip matome, nacionalinės politikos tam tikros detalės greitai persikelia į užsienio politiką, ir to turbūt nei prezidentas, nei aš nenorėtume“, – sakė politikas.

„Dirbame su partneriais, kad galėtume paaiškinti, jog Lietuvos pozicija yra tvirta. Lietuva nepadarė nieko to, kas būtų koks nors pažeidimas, tai yra suvereni mūsų teisė. Veiksmai, kurie yra taikomi Lietuvai, yra pažeidimas, ir šiandien Lietuva yra ta, kuri yra nuskriausta už savo teisingą vertybinę poziciją“, – teigė G. Landsbergis ir paklaustas, ar nemano, kad visgi klaida buvo atidaryti Taivaniečių atstovybę pasirinktu pavadinimu, pakartojo tą patį.

„Lietuva nepadarė nieko neteisėto“, – sakė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad prezidentas antradienį „Žinių radijui“ teigė, kad Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti Taivano vardą. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija su juo nederino. Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja vienos Kinijos politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.

Prezidentas, antradienį kritiškai vertindamas Gabrieliaus Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, taip pat teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.

 

ELTA