G. Nausėda paragino Rytų partnerystės vadovų susitikime dalyvauti visas ES nares

Vilnius
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus ELTA) nuotr.
Reporteris Austėja Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės vadovų susitikimas, dalyvaujant visoms ES valstybėms narėms, būtų svarbus ženklas Rytų partnerystės programos šalims, ypač toms, kurios siekia politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, teigia Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tai būtų itin svarbu šiuo metu, kai šalys kovoja ne tik su COVID-19 sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis, bet ir su trečiųjų šalių dezinformacija“, – pirmadienį per pokalbį su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu) sakė Lietuvos vadovas.

„Turime parodyti deramą dėmesį ir teikti didesnę paramą toms šalims, kurios pasiruošusios siekti europinės perspektyvos įgyvendinant politines, ekonomines ir teisines reformas“, – teigė jis.

G. Nausėda informavo, kad tokios pozicijos laikosi ir kiti Baltijos bei Šiaurės šalių (NB6), Lenkijos prezidentai.

ES Rytų partnerystės vadovų susitikimas planuojamas birželio 18 dieną.

Lietuvos prezidentas per pokalbį iškėlė ir Astravo atominės jėgainės Baltarusijoje saugos klausimą.

„EVT pirmininkui išreikštas susirūpinimas branduolinio kuro pristatymu į Astravo AE aikštelę, atominės elektrinės neatitiktimi ES streso testų reikalavimams. Akcentuota būtinybė įgyvendinti praėjusių metų gruodžio mėnesio EVT išvadas, nurodančias, kad visi trečiosiose šalyse veikiantys įrenginiai atitiktų aukščiausius tarptautinius aplinkosauginius ir branduolinės saugos reikalavimus“, – rašoma Prezidentūros pranešime.

Anot jo, Lietuva pakartojo jau Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen (Ursulai fon der Lajen) išsakytą kvietimą ES institucijoms panaudoti visus instrumentus, išnaudoti visus svertus siekiant, kad Baltarusija užtikrintų ES streso testų reikalavimų įgyvendinimą, iki elektrinei pradedant veiklą.

Šalies vadovas taip pat paragino EVT pirmininką asmeniškai įsitraukti į sprendimų, susijusių su Astravo AE saugos užtikrinimu, priėmimą, pabrėžė Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos valstybėmis projekto įgyvendinimo svarbą. Priminta, kad trečiosiose šalyse nesaugiose elektrinėse pagaminta elektra neturėtų patekti į ES vidaus rinką.

Prezidentas taip pat pristatė Lietuvos siekį tapti ES regioniniu civilinės saugos centru, skirtu suvaldyti branduoliniams ir radiaciniams incidentams.

Pokalbyje aptartas ir regiono atsigavimo iš pandemijos sukeltos socialinės ir ekonominės krizės planas. Kalbėta apie ES Daugiametės finansinės programos ir Europos atsigavimo fondo sudarymo principus šioje neeilinėje situacijoje.

BNS