G. Nausėda palankiai vertina Europos siūlomą atsigavimo planą

Pasaulis
Reporteris Inga Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines siūlomo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano nuostatas, tačiau pabrėžia, kad dėl jo laukia nelengvos derybos.

„Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės pasiekti visų ES šalių sutarimą“, – teigia prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.

Europos Komisijos siūlymu, Europos atsigavimo fondo parama valstybėms būtų teikiama ir subsidijų, ir paskolų forma. Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles.

„Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių“, – sako prezidentas.

Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui.

Pasak prezidento, ypač svarbu išnaudoti ES numatytų finansinių instrumentų teikiamą paramą mokslo ir inovacijų plėtrai, stiprinant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomikos kryptis mūsų šalyje.

Europos Komisija Lietuvai iš plano siūlo 6,3 mlrd. eurų. Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius Eltai sakė, kad Lietuvai šiomis lėšomis svarbiausia bus skatinti eksportą.

Pagal planą, vien tik Italijai ir Ispanijai, kurios itin smarkiai nukentėjo nuo pandemijos, atitektų daugiau kaip 300 mlrd. eurų.

Praėjusią savaitę Vokietija ir Prancūzija pasiūlė, kad Europos Komisija su ES šalių garantija kapitalo rinkose pasiskolintų 500 mlrd. eurų ir šias lėšas kaip subsidijas paskirstytų krizės ištiktoms šalims ir sektoriams.

Europos Komisijos pirmininkės planus pasveikino ir Ispanija, pavadindama juos „geru pagrindu deryboms“. Pasiūlymuose atsižvelgta į daug Ispanijos reikalavimų, pranešė naujienų agentūra „Europa Press“, remdamasi vyriausybės šaltiniais.

Vyriausybė Madride yra įsitikinusi, kad ES Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis pradės konsultacijas su ES šalimis narėmis ir „kiek įmanoma greičiau pasieks susitarimą“.