Fotoparoda: Rūtos Urbonaitės linkėjimai Lietuvai

Kaunas
„Nuo pirmų susitikimų su šiais žmonėmis supratau, kad tai pirmiausiai yra dovana man“, - sakė fotomenininkė R. Urbonaitė.v. Šimkūnienės nuotr.
Virginija Šimkūnienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Gimusi ir užaugusi Žiežmariuose, dabar Kau ne gyvenanti fotomenininkė Rūta Urbonaitė per savo fotografi jų parodos atidarymą sakė, kad pernai jai į galvą šovė mintis aplankyti 100 metų sulaukusius senolius, juos nufotografuoti ir tokią parodą dedikuoti Lietuvai, pažyminčiai Valstybės atkūrimo šimtmetį.

Gimusi ir užaugusi Žiežmariuose, dabar Kaune gyvenanti fotomenininkė Rūta Urbonaitė per savo fotografijų parodos atidarymą sakė, kad pernai jai į galvą šovė mintis aplankyti 100 metų sulaukusius senolius, juos nufotografuoti ir tokią parodą dedikuoti lietuvai, pažyminčiai valstybės atkūrimo šimtmetį. Rūta Urbonaitė senolius rinkosi iš Kauno apskrities. Gavusi adresus, telefonus, kalbėjosi su jų artimaisiais, tarėsi dėl atvykimo.

Savo parodą, kurią pavadino „linkėjimai lietuvai“ ji dedikavo savo šaliai ir mylimai mamai. beje, moters paroda surenga iš asmeninių jos lėšų – nei kelionių, nei portretų gaminimo jai niekas nerėmė. beveik pas visus savo fotografuotus žmones ji apsilankė po kelis kartus, nes buvo pažadėjusi po portretą dovanų. „ Tai mamytė Stasė Urbonienė mane mokė patriotizmo, mylėti gimtinę, jos žmones.

Gaila, kad mama nesulaukė mano parodos, ir juo labiau – 100 metų. (S. Urbonienė mirė 2018 – ųjų pabaigoje – autorės pastaba). R. Urbonaitės paroda į Žiežmarius atkeliavo iš Kauno. Žiežmarių kultūros centre vyko jaukus ir mielas žiežmariečių susitikimas su fotografijų autore.

Apie kiekvieną žmogų – o jų nufotografavo 20 – R. Urbonaitė galėjo pasakoti ir pasakoti. beveik visus žmones ji aplankė namuose, ten senoliai jai atsivėrė, pasakojo apie savo praeitį, apie lietuvą, savo šeimą.

Štai Adelė verbickienė iš Kaišiadorių rajono buvo įamžinta su sena siuvimo mašina. „Kai močiutė man papasakojo, kad ji buvo ištremta, o tremtyje nuo bado jos šeimą gelbėjo siuvėjos darbas, paprašiau tą siuvamąją surasti ir su ja nusifotografuoti. Daugiau kaip 100 metų sulaukęs Juozas mereckas viešnią priėmė kaime, kur po kiemą važinėja su neįgaliojo vežimėliu“, - prisiminė R. Urbonaitė. „viską lietuva jau turi“ - įsitikinęs 105 metų sulaukęs Jonas, menantis net okupaciją Pirmojo pasaulinio karo metais. vyras prisiminė, kaip vokiečiai okupavo jų vnamus ir vakarienei išišsivirė jų katiną. 101 metų ona sąsiuvinyje rašo „Kad lietuva būtų laisva“, tai jos linkėjimas savo gimtinei. Senolės nebeklauso pirštai, jai padeda dukra. moteris su skausmu prisimena tremtį, joje pražuvusią pirmagimę dukrelę, nesulaukusią net 5 metukų. vyriausią amžiumi 108 metų vyrą moteris rado visai vieną didžiuliame name.

Jo vaikai gyvena užsienyje, dažnai skambina. Fotomenininkei įstrigo, kad vyras kiekvieną vakarą laukia prie telefono, kada sutartu laiku paskambins sūnus. vieną šimtametę moterį R. Urbonaitė rado senelių namuose. Čia šimtametė moteris leidžia savo dienas, stalčiuje laikydama brangiausius iš namų atsivežtus daiktus. „Nuo pirmų susitikimų su šiais žmonėmis supratau, kad tai pirmiausiai yra dovana man.

Kiekvieno žmogaus gyvenimas ir papasakota istorija – nepaprasta, pamokanti. man įsiminė jų dvasios stiprybė, išmintis, ilgesys savo artimųjų, savo sodybų, emigravusių vaikų. Nors patyrę daug negandų, šie žmonės moka šypsotis ir džiaugtis gyvenimu“, - sakė R. Urbonaitė.

Žiežmarių kultūros centre dramos būrelį lankantys paaugliai papasakojo apie savo senelius, skambėjo J. Krinicko senjorių ansamblio atliekamos dainos. Autorę sveikino sesuo Rita, brolis Giedrius. Už nuostabią parodą dėkojo centro direktorė I. Taukinaitienė. Ši šimtamečių portretų paroda iš Žiežmarių atkeliavo į Kaišiadorių kultūros centrą, ją kaišiadoriečiai galės aplankyti iki kovo 1 dienos.

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.