(T. Sapario asmeninio archyvo nuotr.)
Angle down Atgal

Fo­toob­jek­ty­ve – aki­mir­kos, o vei­duo­se – is­to­ri­jos

To­mas Sa­pa­ris yra fo­tog­ra­fa­vęs šim­tus ves­tu­vių, jo fo­toa­pa­ra­tas už­fik­sa­vo tūks­tan­čius lai­min­gų vei­dų. Ta­čiau jam vi­sai ne­sun­ku įžvelg­ti, ko­kią is­to­ri­ją sle­pia šyp­se­nos. To­mas jau il­gą lai­ką už­sii­ma vei­do­ty­ra, to­dėl kiek­vie­nas su­tik­ta­sis jam – lyg ge­ras pa­žįs­ta­mas.

Žmonėms būna nejauku“

Prisipažinsiu: susitikti su žmogumi, kuriam tavo veidas išpasakoja kone viską iki smulkmenų, – nėra labai drąsu. Laimei, nesu tokia viena – Tomas sako, kad kai kurie žmonės iš tiesų jaučiasi nejaukiai, jei žino, kad vyras geba perprasti žmogų iš veido. „Aš pats galiu tai išjungti ir bendrauti su žmonėmis paprastai, bet, žinoma, jaučiu, kokie jie yra“, – patikina pašnekovas.

Tomo gimtasis miestas – Šiauliai, tačiau daug laiko jis praleidęs ir Vilniuje, aplankęs net 60 pasaulio šalių. O nuo praėjusių metų galo persikraustė į vienkiemį Šiaulių rajone, kur ramu, gera. Visgi tėvynėje praleidžia tik po pusmetį – kitas laikas priklauso užsienio šalims, į kurias vyksta mokytis, dalyvauti seminaruose, praktikuotis.

T. Saparį dauguma šiauliečių gali būti sutikę įvairiose šventėse – jis yra profesionalus fotografas, įamžinęs daugiau nei 300 vestuvių, kitų asmeninių švenčių. Tačiau dabar Tomas sulaukia didelio susidomėjimo dėl kitos srities – žmonėms smalsu, ar iš tiesų jis gali išskaityti iš veido, koks žmogaus charakteris, kokius išgyvenimus veidas atskleidžia. Ir tikrai nustemba, išgirdę atsakymus… „Po išsamių analizių gaunu šimtus žinučių. Kai kurie rašo, kad net apsiverkia, nes būna baisu, kiek tiesos pasakyta“, – teigia jis.

Kiek­vie­no mū­sų vei­das yra skirs­to­mas į tris zo­nas. „Vien iš šių zo­nų dy­džio ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ar tai yra veiks­mo, ar jaus­mo, ar pro­to žmo­gus“, – pa­sa­ko­ja vei­do­ty­ros spe­cia­lis­tas To­mas Sa­pa­ris. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Kiek­vie­no mū­sų vei­das yra skirs­to­mas į tris zo­nas. „Vien iš šių zo­nų dy­džio ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ar tai yra veiks­mo, ar jaus­mo, ar pro­to žmo­gus“, – pa­sa­ko­ja vei­do­ty­ros spe­cia­lis­tas To­mas Sa­pa­ris. (Audronio Rutkausko nuotr.)

Veidotyra – ne burtai ir spėlionės

Veidoskaita, pasak pašnekovo, yra technika, leidžianti apie žmogų, jo charakterį, savybes ir net sveikatą sužinoti daug įdomių dalykų. Tačiau dar daugiau, regis, tik pačiam žmogui žinomų dalykų ji gali atskleisti sujungta su kitomis technikomis. „Pasimokius tam tikrų technikų, galima matyti, ar praeityje buvo kokių nors negatyvių patirčių su tėvais, ar buvo kokių nors traumų, į ką žmogus yra labiau linkęs, kokia darbo specifika jam labiau tinka ir pan.“ – intriguoja pašnekovas.

Neretas veidotyrininkus prilygina burtininkams, ekstrasensams, bet Tomas patikina – ateities jis nenumato: „Neužsiimu burtais, jokiais spėliojimais, galiu tik numatyti, kas bus, jei elgsitės vienaip ar kitaip.“ Tiesa, matydamas charakterį ir išgirdęs, ką žmogus norėtų veikti ateityje, Tomas gali pasakyti, ar tai suteiktų gyvenimui pilnatvės, ar ne.

„Jei pamatau, tarkime, moterį, turinčią depresijos apraiškų, ir matau jos ilgą kaklą, iškart klausiu, ką dirba. Jei ji buhalterė, atsakymas, kodėl nusivylė gyvenimu, tampa aiškesnis. Gal ji ilgą laiką gyveno aktyviai, bet gimė vaikų, todėl tapo sėslesnė, o dar dirba ramų darbą. Tada aišku, kad atsidūrė ne savo rogėse, nes žmonės ilgu kaklu negali ilgai nusėdėti vienoje vietoje“, – pavyzdį pateikia veidotyros specialistas.

Bet praeitis Tomui, pažvelgus į žmogų, atsiveria gerokai aiškiau – tam tikri veide išlikę bruožai gali išduoti patirtus stiprius išgyvenimus, įmanoma nusakyti, prieš kiek maždaug metų jie įvyko. „Tai raukšlės, taškai, įdubimai, įskilimai ar dar kažkas, kas parodo, kuriais metais maždaug įvyko skaudūs išgyvenimai. Kokie tai įvykiai, aš negaliu tiksliai žinoti, bet, susiejęs tam tikrus bruožus, galiu nuspėti“, – pasakoja jis.

To­mas yra ap­lan­kęs 60 pa­sau­lio ša­lių. In­di­jo­je, Tai­lan­de jis da­ly­va­vo mo­ky­muo­se, ku­riuo­se iš­mok­tas tech­ni­kas pa­nau­do­ja sa­vo veik­lo­je. (Asmeninio albumo nuotr.)
To­mas yra ap­lan­kęs 60 pa­sau­lio ša­lių. In­di­jo­je, Tai­lan­de jis da­ly­va­vo mo­ky­muo­se, ku­riuo­se iš­mok­tas tech­ni­kas pa­nau­do­ja sa­vo veik­lo­je. (Asmeninio albumo nuotr.)

Veiksmo, jausmų ar proto žmogus?

Smalsaujantiesiems, kaip galima pažinti kitą iš veido, kokie yra pagrindiniai principai, Tomas atsako: perskaitę knygą apie veidoskaitą ir peržiūrėję šimtus veidų, bene kas antras žmogus galėtų pakankamai tiksliai nupasakoti, koks yra šalia esantysis, tačiau vien ši technika gali suklaidinti, o žmonėms prilipdomos išankstinės etiketės. „Tarkime, pagal vieną bruožą kažkam veidoskaita besidomintis asmuo „nustato“ depresiją. Bet kitų susijusių bruožų tai nėra… Niekada negalima iš vieno dalyko daryti išvadų – reikia žiūrėti į daugelį jų“, – akcentuoja Tomas.

Į ką visgi atkreipti dėmesį, norint susidaryti įspūdį apie žmogų iš veido? Pasak pašnekovo, yra trys pagrindinės zonos. Nuo smakro apačios iki nosies apačios yra instinktų arba veiksmo zona. Zona nuo nosies apačios iki antakių viršaus yra jausmų arba emocinio intelekto zona, atsakinga už jausmus, kūrybiškumą, empatiją. Trečioji yra nuo antakių viršaus iki plaukų linijos – tai galvos, intelekto, mąstymo zona.

„Pavyzdžiui, pirmoji zona parodo, kiek mes esame instinktyvūs, t. y. kaip reaguojame stresinėse situacijose, kiek esame tvirti, stiprūs, veiklūs. Vien iš šių zonų dydžio galima nustatyti, ar tai yra veiksmo, ar jausmo, ar proto žmogus“, – pasakoja.

Na, o toliau neriama į subtilybes. Mes net nenutuokiame, kiek daug apie mus atskleidžia skeltukas nosyje, lūpų kampučių aukštis, lūpų storis, smakro įdubimas, nosies kauliukas, kiekvienas ausies griovelis... „Yra keli šimtai parametrų, kuriuos galima vertinti. Bet pabrėžiu: visada reikia jungti kelias veido dalis, nes viena rodo vieną dalyką, o kita gali prieštarauti, todėl reikia žiūrėti, kiek stiprūs yra atskiri parametrai, kas ką pastiprina ar pasilpnina. Todėl šiuo atveju pradedantieji gali padaryti daug klaidų, spręsdami apie žmogų“, – sako veidotyrininkas.

Mes net nenutuokiame, kiek daug apie mus atskleidžia skeltukas nosyje, lūpų kampučių aukštis, lūpų storis, smakro įdubimas, nosies kauliukas, kiekvienas ausies griovelis... (Audronio Rutkausko nuotr.)
Mes net nenutuokiame, kiek daug apie mus atskleidžia skeltukas nosyje, lūpų kampučių aukštis, lūpų storis, smakro įdubimas, nosies kauliukas, kiekvienas ausies griovelis... (Audronio Rutkausko nuotr.)

Mato ir akimirkas, ir istorijas

Tomas neneigia – neretai jį per dantį patraukia net draugai. Bet vyras greitai palieka juos be žado. Kartą, būdamas su draugais ir netoliese pamatęs dvi merginas, užsidegusias cigaretes, pasiūlė lažintis, kuri cigaretę surūkys pirma. Draugai netikėjo – kaip įmanoma žinoti?

„O aš mačiau, kad vienos veido parametrai rodė, jog ji yra ultraplepi, o kita – klausytoja, intravertė. Tai ta, kuri klausė, surūkė greičiau, o plepanti cigaretę daugiausia laikė rankoje. Sujungiau keletą dalykų, kuriuos žinau, ir viskas. Tai ne tik veidoskaita, tai didžiulė empatija, išmoktos technikos ir milžiniška praktika“, – sako jis.

Vestuvių fotografo darbas jam taip pat suteikė labai daug patirties, leido vystyti šią žmonių pažinimo temą – juk tiek daug žmonių pamatyta, tiek nuotraukų peržiūrėta… Jis mena vieną konkretų atvejį, kai į vestuves atvykęs kaip fotografas, pažiūrėjęs į nuotaką, suprato, kad jos vaikystėje yra buvęs kažkoks labai blogas įvykis. Išvydęs nuotakos mamą su vyru, pajuto, kad šalia tos moters stovi ne nuotakos tėvas. Pasirodo, tikrai tai buvo patėvis. „O pamatęs ateinant tikrąjį tėvą, aš galėjau maždaug pasakyti, dėl ko jie išsiskyrė“, – pasakoja pašnekovas.

Tomo gimtasis miestas – Šiauliai, tačiau daug laiko jis praleidęs ir Vilniuje. O nuo praėjusių metų galo persikraustė į vienkiemį Šiaulių rajone, kur ramu, gera. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Tomo gimtasis miestas – Šiauliai, tačiau daug laiko jis praleidęs ir Vilniuje. O nuo praėjusių metų galo persikraustė į vienkiemį Šiaulių rajone, kur ramu, gera. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Nuo trumpo apibūdinimo iki konsultacijos

Žmogaus elgesiu Tomas pradėjo domėtis dar mokykloje. Jam buvo smalsu, kodėl vieni, neturėdami daug pinigų ir didelio gražaus būsto, yra laimingi, o kiti, turėdami tai ir dar daugiau, vis dėlto netrykšta laime. „Man būdavo įdomu, natūraliai jausdavau žmones, bet nemokėjau to išreikšti žodžiais. Tai labai jausdavo ir mano tėtis“, – tikina. Vėliau ėmė domėtis plačiau, investavo į įvairius mokymus. Žinių apie visokias naudojamas praktikas sėmėsi ir užsienyje – Indijoje, Tailande. Dabar jau dešimtmetį ši sritis yra jo arkliukas.

Vyras pernai vasarą feisbuke sukūrė grupę, kurioje žmonės gali sužinoti keletą dalykų apie save vien iš dviejų nuotraukų. Joje jau daugiau nei 19 tūkst. narių. Tačiau tiems, kurie ne tik smalsūs, bet nori pažinti save dar labiau, Tomas gali parašyti išsamią analizę. O jei žmogus yra pasiryžęs keistis, išspręsti savo bėdas – tuomet jau galima tartis dėl konsultacijos. „Stebuklų aš nedarau, bet, naudodamas tam tikras technikas, konsultuoju ir ieškome problemų sprendimo būdų“, – sako jis.

Viena iš technikų, jei žmogus nori pakeisti požiūrį į probleminius dalykus, yra hipnozė. Tiesa, nedaugelis išdrįsta ja pasinaudoti. Dar viena technika – neurolingvistinis programavimas. „Negatyvius praeities vaizdinius padedu pakeisti į pozityvius, – trumpai apibūdina Tomas. – Mes grįžtame į žmonėms nemalonią situaciją ir jie iš naujo turi visiškai išgyventi tą situaciją, bet joje surasti kažką labai pozityvaus, kuo ji galėjo būti naudinga, ką iš tos situacijos išmoko.“

Pašnekovas atviras: iš jo konsultacijų žmonės visada išeina pasiryžę pasikeisti: „Dažniausiai visos bėdos slypi praeityje, o daugelis yra užstrigę ties jomis. Arba vaikystėje matė blogą modelį, turi negatyvių patirčių. Tiesiog galvoje jiems padedu susitvarkyti tą situaciją ir jie realybėje jau ima galvoti kitaip.“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite