Angle down Atgal

Folkloro festivalis „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“ ir Škaplierinės atlaidai – graži Radviliškio tradicija

Škaplierinės atlaidai Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje ir folkloro festivalis „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“ tapo gražia tradicija paminėti vidurvasarį. Kol rugiapjūtės darbymetis dar neprasidėjo, Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ ir folkloro festivalio gaspadoriai Jūratė ir Donatas Stakvilevičiai visus sukvietė į rugine duona kvepiančią, pievų gėlėmis išdabintą, liaudiškų šokių žingsniais ir folkloro muzikos garsais apipintą šventės kiemą. Daugybė žmonių, susirinkę į Škaplierinės atlaidus, po jų susibūrė pasiklausyti puikios liaudiškos muzikos, pabendrauti, pabūti drauge.

Folkloro festivalyje dalyvavo ir savo programas radviliškiečiams dovanojo šventės šeimininkai Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „AIDIJA“ (vad. Donatas Stakvilevičius), Baisogalos kultūros centro folkloro ansamblis „DAINORIAI“ (vad. Asta Jurevičienė ir Paulius Kablys), Panevėžio folkloro ansamblis „RASKILA (vadovė Lina Vilienė), Pasvalio kultūros centro Saločių skyriaus Namišių folkoro ansamblis „Gaspadoriai (vadovė Renata Kaziliūnienė), Rietavo savivaldybės kultūros centro tverų filialo folkloro ansamblis „Kermošius“ (vadovas Arūnas Gedmantas).

Visiems kolektyvams atminimo dovanėles įteikė Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis. Renginio sumanytojus ir visus dalyvius pasveikino Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčios klebonas Tadas Rudys.

Gera nuotaika ir puikia muzika palydėti į laukus žemdirbiai, o šventinio koncerto ir tradicinių Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos Škaplierinės atlaidų dalyviai ir muzikantai vaišinosi nepakeičiamu vasaros valgiu, gaivinančiu širdį, - trupiežiumi, dar kitaip ubagiene vadinamu. Šio senovinio, karštomis vasaros dienomis nuo darbų pailsusius lietuvius gaivindavusio patiekalo užteko visiems norintiems.

Škaplierinė, dar kitaip vadinama prapjovomis, nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Tądien būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas. Pirmoji rugių pėda vadinta „šeimininku“. Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite