Angle down Atgal

Filmo apžvalga: „Little Monsters“

Kam dar neatsibodo filmai apie zombius? Jie kepami praktiškai pagal vieną formulę – slaptoje tyrimų laboratorijoje sukurtas virusas išplinta po pasaulį, o infekuoti žmonės tampa vaikštančiais lavonais-supermenais. Na, „Little Monsters“ yra kitoks filmas apie zombius. Australų kino kūrėjas Abe Forsythe su savo šaliai būdingu sausu humoru pažvelgia į tai, kas nutiktų, jei šalyje prasidėtų zombių apokalipsė.

Į įvykių sūkurį patenka nevykėlis roko muzikantas, vaikų darželio auklėtoja, grupė darželinukų ir vaikų paslapčia nekenčiantis, bet juos linksminti privalantis aktorius. Įstrigę ekskursijoje pramogų parke jie privalo išgyventi tol, kol atvyks pagalba.

Nors veikėjų tipažai „ant popieriaus“ skamba stereotipiškai, kiekvienas aktorius į savo vaidmenį įneša savitos, puikiai „suprieskoniuotos“ energijos. Ypač puikioji Lupita Nyong’o – tarsi gaivaus vėjo gūsis kiekvienoje scenoje, kurioje pasirodo. Jai teko gana paprastas geraširdės vaikų darželio auklėtojos vaidmuo, tačiau ją stebėti ekrane niekada nenuobodu. Pavyzdžiui, jos veikėja gali kastuvu nupjauti zombiui galvą, kad tik vaikams nieko nenutiktų. Auklėtoją įsimylėjęs vieno iš darželinukų dėdė Deivas ir vaikams pasirodymus rengiantis aktorius – kiti du suaugusieji, kartu su vaikais užsibarikadavę pramogų parko suvenyrų krautuvėlėje. Abu aktoriai į vaidmenis įneša gero humoro bei emocijų, ir jei filmo pradžioje žvelgi į juos kaip į eilinius durnelius, tai pabaigoje palydi kaip pilnai realizuotus veikėjus.

Riebus pliusas šio filmo kostiumų bei grimo departamentui. Zombių išvaizda neperspausta, kaip ir turėtų atrodyti į apokalipsę patekę paprasti turistai. Tapę zombiais, žmonės čia netampa supermenais, nelaksto greičiau už automobilius ir neįgyja antgamtiškų galių. Tai tiesiog apkandžioti, kartais kiek liūdnokai atrodantys ir išalkę padarai. Tačiau nuo to jie netampa mažiau šiurpūs – kruvinų, bet skoningų scenų tikrai netrūksta.

Bene geriausia filmo dalis – juodas, sausas australiškas humoras. Išradingi keiksmažodžiai ir scenos prideda malonaus prieskonio šiai siaubo komedijai. Pavyzdžiui, dažnai filmuose apie zombius matome kaip šie ėda galvijų vidurius ar žmonių kūno dalis. Be viso šito, „Little Monsters“ dar ir parodo, kas nutiktų, jei zombis, pavyzdžiui, suėstų ežį. Rezultatas labai juokingas.

Apskritai, žiūrint filmą akivaizdu, kad kūrėjai žinojo ką daro ir linksminosi su šia tema – australų gelbėti atvykus JAV kariuomenei (kaip gi be amerikiečių!), vienas kariškis kito paklausia: „Kokius zombius šįkart turime, lėtus ar greitus?“. O kai linksma kūrėjams, gera ir žiūrovui.

„Little Monsters“ turi tai, ko trūksta bedvasių filmų eroje – širdį. Humoras šiame filme nenusirita iki absurdiško lygio ir yra pasitelkiamas kaip priemonė, leidžianti per vaikų ir juos prižiūrinčių suaugusiųjų akis pažvelgti į tai, kokia galėtų būti tikra zombių apokalipsė. Protingi dialogai padeda pažvelgti į veikėjų vidų, nevykėliai tampa herojais, o visa tai stebėti nepaprastai smagu. Tai nėra vien tik filmas apie zombius – tai filmas su zombiais, kurio centre – žmogiškos emocijos ir puikus humoras.

IMDB: https://www.imdb.com/title/tt7390588

Daugiau lietuviškų kino recenzijų rasite čia: Kas gero ekranuose?

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite