Angle down Atgal

Filmo apžvalga: „Džokeris“ (2019)

Prisipažinsiu – laukiau šio filmo. Na, gal ne kaip išganymo, bet faktas tas, kad tikrai laukiau. Dar vienas faktas tas, kad po peržiūros likau nusivylęs. Kodėl? Dėl absoliučiai neatitinkančių lūkesčių ir gauto rezultato. Tuo metu kai Joker rodė kine, geras bičiulis, kuris jau buvo matęs šį filmą, prigąsdino, jog tai slogus ir ne toks geras, kokio jis tikėjosi, filmas. Po šio komentaro pradėjau vienusyk ir laukti savo peržiūros, tačiau tuo pačiu ir nuogąstauti, kad nepatikti gali ir man. Po nepavykusio vizito į laikinosios sostinės Forum Cinemas popkornų trauškyklą (priežastis, šiuo atveju, neoriginali – išpirkti bilietai), teko savo seanso ramiai išlaukti namuose. Na, ir atėjo ta diena, kai aš visa tai pamačiau.

Tikrai nesiplėsiu. Nėra ką daug pasakoti, o ir ką nors naujo pasakyti nebūtų paprasta. Jei dėl kažkokių priežasčių dar nesat matę šio filmo (tuo būtų nelengva patikėt, mintyje turint nuolat išpirktus bilietus kino teatruose), tačiau vis dar svarstote galimybę pamatyti ir jums patinka istorijos apie serijinius žudikus ar asmenybės tragedijas, tuomet galite žiūrėti. Man Joker nepatiko. Kaip jau rašiau – dėl neišpildytų lūkesčių.

Esu milžiniškas Dark Knight filmo Jokerio fanas (Heath Ledger aktorius po šio vaidmens mįslingai mirė) ir tikėjausi panašaus ar bent tą, mano mėgstamą, Jokerį menančio beprotybės ir chaoso kokteilio. Visgi, šiame filme klounas kur kas labiau kasdieniškas ir paprastas. Jis netgi man pasirodė gana nuobodus ir pilkas.

Jokeris šiame filme tai nėra kažkoks ypatingas psichinis ligonis, trokštantis chaoso ir destrukcijos, kaip originalusis Betmano visatos juokdarys. Joaquin Rafael Phoenix sukurtas personažas – tai tiesiog eilinis Vasaros 5 pacientas. Mano nuomone, jam labai trūko to išskirtinumo ir beprotiško polėkio, kurį puikiai perteikė Ledger’is.

Dar vienas dalykas – filmas Joker neturi daug bendro su Betman visata (išskyrus keletą scenų). Buvo tikėtasi kažko daugiau. Ką dabar turime? Eilinis psichinių sutrikimų turintis žmogelis iš gatvės bando įrodyti esąs kažkuo daugiau, bet jam nesiseka. Jį išmeta iš darbo, jam nutraukia gydymą, jis paliktas vienas su savo demonais.

Žvelgiant iš psichologinės perspektyvos, filmas galėtų būti visai įdomus, nes jame gana vaizdžiai parodytas psichinis nepajėgumas gyventi visuomenėje. Kita vertus, atmetus šiuos dalykus, filme kaip ir nieko daugiau nelieka. Na, lieka nemažai litrų kraujo tiems, kam to reikia, o daugiau mes esame tiesiog priversti stebėti klouno tragediją, Ir, drįsčiau pasikartoti, gana nuobodaus klouno. Nei polėkio, nei dekadentiškos didybės, tiesiog paprasta, kasdienė, buitiška drama. Ir dar - labai abejoju, kad kada nors virusiniu taps nors vienas šios Jokerio versijos monologas youtubėje. Tiek. Spręsti jums.

Autorius Edvardas Vyšniauskas

Daugiau lietuviškų kino recenzijų rasite čia: Kas gero ekranuose?

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite