Angle down Atgal

Filmo apžvalga: „Ateik pažaisti“ (2020)

Šiųmetinį Helovyno filmų sezoną Lietuvos kino teatruose atidarė nauja siaubo juosta „Ateik pažaisti“. Tai debiutinis JAV režisieriaus ir scenaristo Jacobo Chase‘o darbas plačiuosiuose ekranuose ir išplėsta jo 2017-ųjų trumpametražio filmo versija.

„Ateik pažaisti“ pasakoja istoriją apie autizmo spektro sutrikimų turintį berniuką Oliverį. Nors jau lanko mokyklą, vaikas vis dar nekalba, o vienintelis verbalinis bendravimo būdas jam yra išmanusis telefonas su įdiegta specialiai programėle, kurioje Oliveris gali pasirinkti tam tikrus žodžius ir iš jų garsiai perskaitomas sakinys. Tokiu būdu berniukas bendrauja su mama ir tėčiu, kurių tarpusavio santykiai nėra patys geriausi, tačiau savo vaiką jie be galo myli.

Nieko neįprasto, kad šiek tiek kitoks vaikas mokykloje draugų neturi. Kai vieną dieną jį po pamokų užpuola kiti berniukai ir jis pameta telefoną, atrodo, kad teks grįžti prie popieriaus ir pieštuko. Tik čia jo naktiniu sargu dirbantis tėtis netikėtai randa apdaužytą, bet dar gerai veikiančią planšetę, ir atiduoda ją sūnui. Pasirodo, planšetė nėra tokia jau nekaltą – per ją bendrauti su Oliveriu pradeda paslaptinga būtybė iš kitos dimensijos: Laris, pats save vadinantis „nesuprastu monstru“.

Šiek tiek stereotipiškai skamba filmo siužetas, ar ne? Vis dėlto, jaunam režisieriui pavyksta ganėtinai įprastą formulę pasukti savaip. Filme labai daug dėmesio skiriama parodant, kas gi yra tas autizmas. Skeptikai sako, kad dabar kas antras vaikas toks, bet iš tiesų tai vis dar sunkiai visuomenėje suprantamas elgsenos sutrikimas, neretai apipinamas įvairiais mitais ir legendomis. O juk kitokie vaikai dažnai jaučiasi tais „nesuprastais monstrais“, todėl galima paploti režisieriui, kuris labai skoningai per siaubo prizmę plačiajai visuomenei nusprendė iš arčiau parodyti, ką reiškia tėvams auginti autizmo spektre esantį vaiku. Kai iš filmo išeini žinodamas daugiau negu anksčiau, tai jau yra pergalė.

Atskiro žodžio verta ir aktorių vaidyba. Berniuko tėvus įtikinamai vaidina Johnas Gallagheris Jr., geriau žinomas dėl muzikinės karjeros, ir Gillian Jacobs (Brita iš serialo „Community“). Na, bet Oliverį įkūnijantis Azhy Robertsonas apskritai yra kažkas tokio! Tik filmui pasibaigus prisiminiau, kad šis aktorius juk nėra autistas, bet, mano akimis, puikiai įvaldė kūno kalbą ir mimikas.

Visai neblogai startavo tas Helovyno sezonas. 

IMDB: https://www.imdb.com/title/tt8004664

Daugiau kino recenzijų rasite čia: „Kas gero ekranuose?“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite