Angle down Atgal

Filmo apžvalga: „1917“

Kai Antrojo pasaulinio karo tematika kine mažai ką benustebinsi, kūrėjai ima atsigręžti į primirštą, bet ne mažiau žiaurų Didįjį karą. Tačiau apie karą jums nereikia labai daug išmanyti, kad galėtumėte mėgautis nauju režisieriaus Samo Mendeso filmu „1917“.

1917-ųjų balandžio 6-oji, Prancūzija. Grandiniui Bleikui (Deanas-Charlesas Chapmanas) liepiama pasiimti porininką Skofildą (George’as MacKay) ir dviese keliauti per niekieno žemę ieškant Antrojo bataliono vyrų, kuriems įsakyta pulti atsitraukusius vokiečius. Pasirodo, atsitraukimas tėra priedanga, o iš tiesų priešas yra paspendęs britams spąstus. Jauniems kariams būtina suspėti iki aušros pulkininkui Makenziui (Benedictas Cumberbatchas) perduoti, jog ataka atšaukiama, antraip žus 1 600 bataliono vyrų…

Kai daugelis filmų šiais laikais kepami kaip blynai ir jų filmavimas užtrunka vos kelias savaites, režisierius Samas Mendesas kartu su aktoriais ir likusia komanda prie kamerų dirbo net pusę metų. Šis įdirbis ekrane akivaizdus – tikrai įdomi istorija kaipmat įtraukia ir nepaleidžia iki pabaigos. Tai labai asmeniškas pasakojimas, kurį įkvėpė režisieriaus senelio patirtys Pirmajame pasauliniame kare.

Gudraus montažo dėka atrodo, kad visa juosta nufilmuota vos viena kamera realiu laiku. Kaip viename interviu pasakojo pats režisierius, toks kinematografinis sprendimas pasirinktas tam, kad kaip įmanoma labiau priartintų žiūrovą prie veikėjų. Ir iš tiesų – visą laiką nuo herojų nenutolsti toliau nei per kelis metrus net ir intymiausiomis akimirkomis, kai jau norėtųsi nusukti akis. Žiūrint filmą kamera tarsi išnyksta ir jautiesi lyg stovėtum visai šalia jų – už nugaros, šone ar tiesiai jiems prieš akis.

Keista taip sakyti apie karinį filmą, bet tikrasis priešas jame – ne vokiečiai, kuriuos sutinkame tik prabėgomis. Kur kas didesnį pavojų veikėjams kelia gamtos elementai, sužalojimai ir skausmas, maisto trūkumas. Sekdami paskui herojus ir žiūrovai kino salėje ima kvėpuoti grynu adrenalinu, prie ko didele dalimi prisideda tarsi širdies dūžiai ar kraujas smilkiniuose pulsuojantis garso takelis.

„1917“ yra vyriškas, sunkus filmas, porai valandų be ceremonijų nutėškiantis žiūrovą į pragaro gelmes. Jis neidealizuoja karo žiaurumo, nesušvelnina mirčių. Samas Mendesas papasakojo iki šiol geriausią savo istoriją.

Daugiau kino recenzijų rasite čia: Kas gero ekranuose?

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite