Angle down Atgal

Europos Sąjungoje kas antra moteris patiria seksualinį priekabiavimą. Kaip tai išspręsti?

2017-ųjų spalį per pasaulį žaibiškai išplito dar viena kampanija. Šį kartą daugybės atsako ir diskusijų sulaukė seksualinį priekabiavimą ir (ar) prievartą patyrusių žmonių, daugiausia moterų, atviri prisipažinimai socialiniuose tinkluose. Vien per pirmą savaitę socialiniame tinkle „Twitter“ buvo paskelbta 1,7 milijonų įrašų su žyma #metoo iš mažiausiai 85 šalių, o „Facebook“ per 24 valandas buvo paskelbta 12 milijonų tokio pobūdžio įrašų. Tolerantiško jaunimo asociacija seksualinio priekabiavimo problemą skatina spręsti ne tik aukoms viešinant savo patirtis, bet ir keičiant visuomenės požiūrį į problemą bei tinkamai ugdant vaikus. Tokios problemos neturėtų būti sprendžiamos vien nukentėjusiųjų.

Kampanijos metu paviešintų istorijų apie patirtą seksualinį priekabiavimą ar prievartą skaičiai atrodo šokiruojančiai dideli, tačiau prabilti apie savo patirtį išdrįsta tik nedidelė dalis moterų. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2014 m. atliktos apklausos apie smurtą prieš moteris duomenimis, ES kas antra moteris (55 proc.) nuo 15 m. bent kartą yra patyrusi seksualinį priekabiavimą, Lietuvoje – kas trečia (35 proc.). Ir nors problemos mastas didžiulis, nukentėjusiosios dažniausiai nutyli apie patirtą priekabiavimą ir prievartą. Deja, tai nestebina, nes nemaža visuomenės dalis yra linkusi kaltinti pačią auką ir mano, kad moterys „perdeda“. 2010 m. atliktos „Eurobarometro“ apklausos metu paaiškėjo, kad net 22 proc. apklaustųjų sutinka, jog prabilusiosios apie išnaudojimą ir išžaginimą dažnai pačios išsigalvoja istorijas. Lietuvoje taip manančiųjų kur kas daugiau – net 42 proc. Taip pat vyrauja nuomonė, kad moterys tai išprovokuoja pačios. ES taip mano 17 proc., o Lietuvoje - net 45 proc. apklaustųjų. Seksualinio priekabiavimo, prievartos ir smurto prieš moteris statistikos rezultatai Europoje ir Lietuvoje gąsdina, todėl kyla klausimas: kokios to priežastys ir kaip tai išspręsti?

Jau minėtos apklausos rezultatai atskleidžia, kad lietuviai dėl seksualinio priekabiavimo ir prievartos yra linkę kaltinti pačią auką. Tačiau ar nevertėtų ieškant problemos šaknų įdėmiau pažvelgti į aplinką, kuri sukuria galimybes tokiam elgesiui? Žinoma, kiekvienu atveju priežastys, kodėl vyras seksualiai priekabiauja ar naudoja prievartą prieš moterį gali būti labai individualios, tačiau problemos mastas leidžia neabejoti, kad esama struktūrinių priežasčių. Iš esmės seksualinis priekabiavimas ir prievarta yra būdas pademonstruoti galią. Darbovietėse pasitaikantys priekabiavimo atvejai gali būti siejami su jaučiama konkurencija, tad šiuo atveju seksualinis priekabiavimas tampa priemone įrodyti vyro dominavimą. Tačiau jei moteris ir taip darbe užima žemesnes pareigas, nei vyras, seksualinis priekabiavimas padeda jas ten ir išlaikyti, taip trukdant siekti geriau apmokamos darbo vietos. Galbūt jei visuomenė būtų teisingai informuota, kokios šių nusikaltimų priežastys, daugiau nukentėjusių moterų išdrįstų prabilti apie savo patirtis ir būtų užtikrintos, kad žmonės neatsisuks prieš jas pačias.

Išspręsti seksualinio priekabiavimo ir prievartos problemą ateityje įmanoma. Vienas iš būdų – užtikrinti, kad darbovietėje, mokymosi įstaigose ir kitose vietose veikiantys asmenys būtų informuoti apie gresiančią atsakomybę. Taip vertėtų aukoms suteikti galimybę netylėti apie jau turėtas patirtis, išreiškiant palaikymą ir paskatinimą. Priekabiautojai tikisi, jog įbaugintos aukos nedrįs paviešinti savo patirtį, tačiau sulaužius tylą ir išdrįsus kreiptis į institucijas bei viešai kalbėti apie šią problemą, nusikaltėliui ne tik teks atsakyti už savo veiksmus, bet ir bus didinamas supančios socialinės aplinkos sąmoningumas. Taip pat kiekvienas galime prisidėti prie prevencijos pranešdami ne tik apie patirtus, bet ir savoje aplinkoje pastebėtus ar įtariamus seksualinės prievartos atvejus. Būtent tylos laužymą ir skatina spalį startavusi kampanija „#metoo“.

Norint pakeisti dabartinės visuomenės požiūrį į problemą žinoma prireiks daug laiko. Tačiau jau dabar galime ir turime to siekti tinkamai ugdydami vaikus. Tai apima empatijos, bendravimo, problemų sprendimo mokymą, lytinį švietimą, populiariosios kultūros kritiką, lygybės nuostatų įtvirtinimą. Svarbu perduoti jaunajai kartai žinią apie lygiaverčius, pagarba ir partneryste, o ne stereotipais apie lyčių vaidmenis grįstus santykius. Todėl kritikuokim kultūrą, kurioje berniukai mokomi „medžioti“ merginas, o šios - laukti princų ant balto žirgo. Kol egzistuoja skirtingi reikalavimai lytims, kol vyrai mokomi pasiimti, moterys – atsiduoti, tol bus priekabiautojų vyrų ir nukentėjusių moterų. Atrodo, praėjo prievartinių santuokų laikai. Tačiau princai ir princesės liko pasakose, kurias sekame mažiesiems prieš miegą, o ir ne tokiems mažiems – per reklamas, žurnalų viršelius, filmus ir t.t. Darbovietėse aukštesnėse vietose vis dar sėdi galingi vyrai (pagal 2017 m. EIGE duomenis Lietuvoje vyrai uždirba 14,3 proc. daugiau nei moterys, o šis skirtumas dar padvigubėja gyvenant šeimoje. Tuo tarpu „žirklių efektas“, kuomet kylant karjeros laiptais proporciškai mažėja moterų, egzistuoja visose ekonominės veiklos srityse – netgi ten, kur tradiciškai dirba daugiau moterų, pavyzdžiui, mokyklose), kurie turėdami galią ir girdėję, kad moteris reikia užkariauti, per daug nesidrovi savo padėtimi pasinaudoti. Nenuostabu, kad dauguma „#metoo“ kampanijos moterų pasakojimų yra susiję su už jas viršesniais versle vyrais. Mokydami lygiaverte partneryste ir pagarba, o ne dominavimu grįstų santykių, ne tik apsaugosime moteris nuo priekabiavimo, bet ir kursime pagrindus saugesnei visuomenei.

Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) – nevyriausybinė jaunimo organizacija, turinti padalinį ir Šiauliuose, kurios tikslas ugdyti pagarbą žmogui, žmonių lygiavertiškumui, vienyti žmogaus teises gerbiantį jaunimą, skatinti politinį aktyvumą ir iniciatyvumą. Kaip ir kitos lygybės siekiančios nevyriausybinės organizacijos, TJA savo veiklomis prisideda prie seksualinio priekabiavimo ir prievartos prevencijos. Lytinis švietimas ir yra viena iš prevencijos priemonių, todėl Asociacija siekia kokybiško jo įgyvendinimo Lietuvoje. TJA atstovas Mindaugas Kluonis dalyvavo Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai programos kūrime 2016 m. Taip pat TJA palaiko kampanijos “#metoo” tylos laužytojus bei skatina aukas ar stebėtojus prabilti ir paviešinti seksualinio priekabiavimo bei prievartos atvejus.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite