Iki 2019 m. kovo mėnesio kontinentinėje Europoje nebuvo registruoto nei vieno infekcijos atvejo, susijusio su pernešėjais (uodais). Tačiau, pasak specialistų, tokia galimybė egzistuoja, nes Pietų Europoje, įskaitant Prancūziją, yra Aedes albopictus uodų, kurie, esant tinkamoms klimatinėms sąlygoms, gali būti Zikos viruso pernešėjai.

Zikos virusinės infekcijos plitimo kelias per infekuotų uodų įgėlimus yra pagrindinis ir dominuojantis, aiškina specialistai, tačiau virusas gali plisti ir lytinių santykių, organų transplantacijų ar kraujo transfuzijų metu.

2015­­–2019 m. kovo mėnesį 22 Europos Sąjungos – Europos Ekonominės Bendrijos ( ES/EEE) šalyse užregistruoti 2398 su kelionėmis susiję Zikos virusinės infekcijos atvejai, taip pat pranešta apie 25 vietinius užsikrėtimo lytiniu keliu atvejus.

Globaliai Zikos virusinės infekcijos atvejai registruojami Azijoje, Amerikoje, Afrikoje, tačiau po 2016 m. registruoto ligos atvejų piko Amerikoje ir Karibuose stebimas jų mažėjimas.

Dažniausiai Zikos virusinė infekcija yra nesunki liga, kuriai būdingas bėrimas, karščiavimas, sąnarių, raumenų, galvos skausmai, nepūlingas konjunktyvitas. Tačiau Zikos virusas gali būti susijęs su Guillain-Barre sindromo išsivystymu ar būti naujagimių mikrocefalijų ir kitų įgimtų centrinės nervų sistemos pažeidimų priežastis.