Angle down Atgal

Estijoje akcizas alui mažintas ketvirčiu: pavyzdžiu ketina sekti ir latviai

Šiandien Estijoje po trečio ir galutinio svarstymo priimtas įstatymo pakeitimas, kuriuo ketvirčiu mažinamas akcizas alkoholiniams gėrimams. Už pakeitimus balsavo 70 parlamentarų, prieš – 9. Įstatymas įsigalios po poros savaičių – nuo šių metų liepos 1 d. Reaguodami į tai, Latvijos politikai taip pat ruošiasi mažinti alkoholinių gėrimų apmokestinimą. Lietuvoje nevyksta nieko, o tai, Lietuvos aludarių gildijos teigimu, lems, kad į Lietuvos biudžetą nepateks dešimtys milijonų eurų.

Estijoje 25 proc. akcizas mažinamas alkoholiniams gėrimams, nors dar pernai šalies parlamentas svarstė akcizų didinimo projektą, kurio, gavus Finansų ministerijos rekomendacijas, planų buvo atsisakyta.

Reaguoja ir suomiai, ir latviai

Latvijos politikai, reaguodami į kaimynų paskelbtus planus mažinti apmokestinimą, pareiškė irgi mažinsiantys akcizus alkoholiui ir taip sieksiantys, kad jų šalyje gėrimai ir toliau liktų pigesni nei Estijoje bei pigiausi Baltijos šalyse.

Lietuvos aludarių gildijos vadovo Sauliaus Galadausko teigimu, Estijos politikų sprendimas liudija, kad čia suvokta – vien draudimais ir mokesčių didinimais rezultatų nepasieksi.

„Estijos akcizų pajamos susitraukė trečdaliu – dešimtys milijonų eurų iškeliavo į Latviją. Tad ekonominis argumentas mažinti akcizus aiškus. Be to, jeigu šie milijonai būtų nukreipti visuomenės švietimui ir edukavimui, manau, būtų galima pasiekti ne prastesnių kur kas tvaresnių rezultatų“, – teigia S. Galadauskas.

Beje, į Estijos veiksmus reagavo ir Suomijos aludariai, kurie, siekdami geresnių konkurencinių sąlygų, irgi kreipėsi į vyriausybę dėl apmokestinimo mažinimo.

Latviai tikisi uždirbti iš Lietuvos pirkėjų

Pagrindinis argumentas Estijoje mažinti akcizus buvo itin išplitusi prekyba alkoholiu Latvijos pasienyje. Čia vyko ne tik Estijos gyventojai, bet ir suomių turistai, kurie anksčiau alkoholį pirkdavo Estijoje.

Latvijos alkoholio gamintojų sąjungos skaičiavimu, akcizų sumažinimas Latvijos biudžetui gali atsieiti 25 mln. Eur. šiemet ir dar 46 mln. kitąmet. Tačiau, jeigu Latvija, akcizus sumažintų tiek, kiek Estija, pavyktų išsaugoti apie 75 proc. pasienio prekybos su Estija, o kitką galėtų kompensuoti išaugusi prekyba alkoholiu Lietuvos pasienyje.

„Labai panašu, kad Estija su Latvija įsitrauks į akcizų mažinimo lenktynes. O šioje situacijoje galioja dėsnis – kur du pešasi, trečias pralaimi. Tas trečias yra Lietuva. Todėl jau dabar laikas pagalvoti apie pamatuotas ir nuoseklias permainas. Priešingu atveju dešimtys milijonų eurų iš Lietuvos iškeliaus į kaimyninę Latviją. Žinoma, tuo metu oficiali statistika, kuri nefiksuoja pasienio prekybos, rodys, kad alkoholio vartojimas ir toliau mažėja“, – sako gildijos vadovas.

Anksčiau skelbtas Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimas atskleidė, kad estai kasmet užsienyje įsigyja 17,6 mln. litrų alaus, dėl ko šalies biudžetas netenka apie 25 mln. Eur pajamų iš pridėtinės vertės bei akcizo mokesčių. Tuo metu Lietuvos gyventojai užsienyje įsigijo 49,5 mln. litrų alaus, dėl ko į šalies biudžetą nepateko maždaug 40 mln. Eur.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite