Gegužės 9-osios – Europos dienos – proga kalbinti jauni žmonės atskleidė, kuriuos ES aspektus jie vertina labiausiai.

Sutaupo įspūdingas sumas

Su TV laidos „Emigrantai“ ir žurnalo „Happy 365“ autoriumi Orijumi Gasanovu kalbamės, prieš jam įlipant į lėktuvą – šį kartą jis skrenda į Helsinkį, o iš ten – į Niujorką. Dar vakar jis vaikštinėjo Talino gatvėmis. „Kelionės yra mano gyvenimo bei darbo dalis ir aš džiaugiuosi, kad galiu nevaržomai judėti kur panorėjęs – be varginančių patikrų, suvaržymų, dokumentų pildymo, kurių ES šalių piliečiams nereikia, keliaujant į daugelį pasaulio šalių“, – sako O. Gasanovas.

Vyras pabrėžia, kad laisvas judėjimas jam yra viena iš svarbiausių vertybių, kurią užtikrino Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą. „Pamenu, kaip kartu su draugais švenčiau įstojimo dieną 2004-aisiais. Manau, kad narystė ES yra gerai.

O kasdieniniame gyvenime neseniai labai nudžiugino Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas sumažinti tarptautinio mobiliojo ryšio kainas. Per mėnesį mano sąskaitos telefoniniams pokalbiams kartais viršydavo tūkstantį eurų, turėjau bene 30 skirtingų šalių SIM kortelių. Dabar pusės jų nebenaudoju, nes Europoje kalbu vienodais tarifais, moku standartinį 5 Eur mėnesinį mokestį“, – entuziastingai pasakoja O. Gasanovas.

Reportažus apie emigrantus rengiantis žurnalistas taip pat pabrėžia, kad Lietuvos narystė ES labai svarbi ir emigracijoje gyvenantiems lietuviams, kurie gali laisvai judėti, yra gerbiami, ginamos jų teisės. „O ir Lietuvoje daugėja atvykusiųjų dirbti ar mokytis iš kitų Europos valstybių. Neseniai apsilankęs Kaune, nudžiugau, kad ne tik mūsų sostinė, bet ir kiti miestai tampa tarptautiški, juose kalbama kitomis kalbomis, gali sutikti afrikiečių, indų. Tampame atviresni, draugiškesni – tai labai teigiami pokyčiai“, – įsitikinęs O. Gasanovas.

Portugalui – darbas Kaune

Socialinių tinklų rinkodaros eksperto iš Portugalijos Nuno Matoso istorija Lietuvoje prasidėjo prieš šešerius metus, kuomet jis atvyko studijuoti į Kauną pagal „Erasmus“ mainų programą. O pernai portugalas sulaukė netikėto skambučio iš vienos Kauno informacinių technologijų (IT) įmonės, kuri jam pasiūlė darbą socialinių tinklų rinkodaros srityje. Ir štai jau pusmetį jaunas vyras dirba ir gyvena Kaune bei sako, kad mielai rekomenduotų šį miestą užsieniečiams.

„Aišku, myliu Portugaliją, bet tikrai buvau maloniai nustebęs, kad Kauno įmonėse gali būti tokia jauki, laisva ir draugiška atmosfera, kai įmonės vakarėliai ar kitos pramogos organizuojamos kelis kartus per mėnesį. Portugalijos IT įmonių darbdaviai tokie nėra. Ten požiūris į darbuotoją geriausiu atveju daug šaltesnis, o blogiausiu – tiesiog jautiesi vergiškai“, – sako N. Matosas.

Jo pastebėjimu, lietuviams trūksta vienintelio bruožo – pasitikėjimo savimi. „Galiu pasiūlyti tik viena: galvą ir nosį aukštyn, jūs esate fantastiški. O su didesniu pasitikėjimu savimi profesiniame pasaulyje atsiveria ir gebėjimas geriau parduoti, eksportuoti, vykdyti taiklią rinkodarą“, – kalba N. Matosas, kuriam Europos Sąjunga atvėrė ne tik studijų, bet ir mėgstamo darbo užsienyje galimybes.

Svajonių gyvenimas: studijuoti, dirbti ir keliauti

Kauno Vytauto Didžiojo universitete anglų ir vokiečių filologiją bei marketingo vadybą studijuojanti Karolina Dirsytė jau aplankė visas ES šalis, išskyrus Maltą, taip pat buvo JAV, Rusijoje, Egipte, Islandijoje, Šri Lankoje. Pastarąjį pusmetį ji pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Insbruko universitete Austrijoje. Mergina kol kas nežino, kurioje pasaulio valstybėje norėtų gyventi, ir neatmeta, kad tai bus Lietuva, o jos artimiausiuose planuose – magistrantūros studijos ir kelionės. Keliaudama Karolina stengiasi ne tik pramogauti, bet ir toje šalyje, kurioje lankosi, susirasti darbą, kad galėtų išsilaikyti finansiškai.

„Darbas užsienyje pripildo kišenes ne tik pinigų, bet ir nuotykių, kultūros pažinimo, o visa tai atveria duris į spalvingesnį gyvenimą. Būdama ES pilietė, turiu daugiau galimybių, galiu greičiau ir lengviau gauti darbą, nes nereikia vizų dirbti ne tik ES valstybėse, bet ir šalyse, kurios yra jos „draugės“, pavyzdžiui, Islandijoje“, – sako K. Dirsytė.

„Europos Sąjungoje jaučiuosi vienos šeimos, kuri viskuo dalijasi ir padeda, iškilus bėdai, dalimi. Tai leidžia man jaustis daug saugesnei“, – pabrėžia mergina. Jos vertinimu, didžiausi ES privalumai – galimybė laisvai judėti, studijuoti užsienyje, lengviau įgyvendinti verslo idėjas. „Lietuva turėtų mokytis iš stipresnių šalių ir tobulėti“, – priduria pašnekovė.

Svarbu domėtis ir balsuoti

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) studijuojanti Ugnė Litvinaitė neseniai grįžo iš „Erasmus+“ studijų Prancūzijoje. Merginos įsitikinimu, Europos Sąjunga suteikia daugybę teisių ir galimybių – vyksta laisva prekyba, verslas turi geresnių sąlygų, liberalizuota darbo rinka, galima laisvai keliauti, investuojama į jaunų žmonių švietimą bei įsidarbinimą. „Esame bene labiausiai apsaugoti pasaulio žmonės. Vien ką reiškia šį mėnesį įsigaliosiantis duomenų apsaugos įstatymas, kuriuo stengiamasi apsaugoti žmonių privatumą. Taip pat kreipiamas dėmesys į moterų, mažumų teises bei vienodas galimybes“, – pabrėžia U. Litvinaitė.

Jos manymu, itin svarbu domėtis Europos Parlamentu, kuriame priimami teisės aktai, didele dalimi nulemiantys ir Lietuvos įstatymus. „Jei tuo nesidomime, tarsi perleidžiame atsakomybę kitiems, kurie sprendžia už mus, kaip mums gyventi. Deja, Lietuvos žmonės vis dar per mažai domisi ne tik Europos Parlamento, bet ir Seimo darbu – jie jaučiasi atitrūkę nuo pagrindinių demokratinių institucijų, jų nesupranta“, – įsitikinusi mergina.

Vis dėlto nėra taip blogai. Statistika rodo, jog daugelis Lietuvos žmonių jaučia pareigą balsuoti, o balsuojančio jaunimo gausėja. Todėl 2019 m. gegužės 26 d. vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose galima tikėtis nemažo rinkėjų aktyvumo. Kita vertus, U. Litvinaitės teigimu, nepasitikėjimas politinėmis partijomis yra vienas didžiausių šių dienų iššūkių, kurį būtina įveikti. Jos manymu, balsuodami už partijas, rinkėjai gali prognozuoti, kaip elgsis į Parlamentą patekęs politikas. „Europinės konservatyvių, socialistinių, liberalių, žaliųjų ir kitų pažiūrų partijų šeimos rinkėjams padeda orientuotis politinėje sistemoje, o politikams – spręsti esminius klausimus“, – įsitikinusi pašnekovė. Todėl ji ragina balsuoti pagal pažiūras, o ne rinkti „gelbėtojus“, po kurių rinkiminiais pažadais slepiasi neaiškūs tikslai.