Erkės išliks pavojingos iki pat vėlyvo rudens

Šiauliai
Andrius Tverijonas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Žalia skraiste pasidabinusi gamta atnešė ne vien šilumą, saulės šviesą, žalumą, bet ir pabudino erkes, platinančias daugelį sveikatai ir gyvybei pavojingų ligų. Lietuvoje dažniausiai registruojami Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejai.

Parsinešti erkę galima net su puokšte lauko gėlių

Medicinos entomologė Marina Pauliukienė sako, jog erkių aktyvumo periodas, prasidėjęs ankstyvą pavasarį, tęsis iki pat vėlyvo rudens. Pačios aktyviausios jos išlieka birželio pradžioje ir rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Erkės aktyviausios esti ryte ir vakare, mažiausiai aktyvios – apie vidudienį.

Erkės ypatingos tuo, kad joms reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Kraujas reikalingas tam, kad galėtų toliau vystytis ir sukurti naują kartą. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują net kelias paras.

Erkės pilvas padidėja priklausomai nuo to, kiek ji prisisiurbia kraujo. Prisisiurbusi kraujo erkė gali išgyventi labai ilgai: laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad vieną kartą pasimaitinusios erkės be maisto gali išgyventi net iki 10 metų.

Bene pagrindinės erkių populiacijos didėjimo priežastys – klimato kaita ir žmonių elgesio pokyčiai. Paukščiai – natūrali erkių migracijos priemonė, padedanti joms įveikti didelius atstumus. Pasigauti erkę galite važiuodami viešuoju transportu ar traukiniu, nuo šalia sėdinčio kaimyno, kuris grįžta iš miško su grybų ar uogų pintine arba tiesiog su drabužiuose slypinčia erke. Erkes platina graužikai, naminiai gyvūnai. Erkių į namus galima parsinešti prisiskynus puokštę lauko gėlių.

Ant odos erkė gali išbūti net keletą valandų, beieškodama tinkamos įsisiurbti vietos, po to ant odos išskiria seilių su nuskausminamosiomis bei kraujo krešėjimą stabdančiomis medžiagomis, praduria aukos odą bei poodį ir siurbia kraują, kol širdis geidžia arba kol įsisiurbėlę pamato žmogus. Pasisotinusi krauju erkė vėl nukrenta ant žemės. Tik apie 50 proc. žmonių randa ant savo kūno erkių, kiti jų nepastebi ir nežino, kad erkė buvo įsisiurbusi.

Simptomai skiriasi, nes ligų sukėlėjai skirtingi

Siurbdamos kraują, erkės suleidžia ir įvairių ligų sukėlėjų. Aktualiausios erkių platinamos ligos Lietuvoje – erkinis encefalitas ir Laimo liga. Tai dvi skirtingos ligos, nes skirtingi ligų sukėlėjai – Laimo ligą sukelia borelijos, o erkinį encefalitą – virusai. Tad skirtingi ligų simptomai bei gydymo būdai.

Erkinis encefalitas – viena sunkiausių erkių platinamų ligų, kuria užsikrėsti galima visos Lietuvos teritorijoje. Labiausiai ligą pernešančios erkės paplitusios centrinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyse. „Belieka tik stebėtis, tačiau daugumai žmonių, erkės įkanda jų gyvenamojoje aplinkoje: sodyboje, nuosavo namo kieme, miesto parke“, – dalijasi patirtimi specialistė.

Iki šiol nėra jokio specifinio gydymo nuo erkinio encefalito – gydomi tik jo simptomai. Net ir pasveikus, nemažai daliai ligonių liekamieji reiškiniai lieka visam gyvenimui, o tai stipriai lemia gyvenimo kokybę, priverčia pakeisti ne tik darbą, bet ir gyvenimo būdą, atsisakyti mėgstamos veiklos.

Aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti nenaudojant jokių aliejų ar riebalų. Tiesiog pirštais, specialiu erkių ištraukėju ar pincetu erkę suimkite kuo arčiau kūno odos, ir staigiu judesiu ją ištraukite. Traukiant erkę, nespauskite jos pilvuko, kad ši „neįšvirkštų“ į žaizdą Laimos ligos sukėlėjų. Jeigu liko erkės galvutė – nepulkite į paniką. Ją galima palyginti su rakštimi. Įkandimo vietą būtinai dezinfekuokite: nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tepalu. Jeigu patys negalite pašalinti erkės, kuo greičiau kreipkitės į medikus.

Pas medikus – nelaukiant kol pagerės

Įsisiurbusi infekuota erkė užkrečia žmogų pirmosiomis įsisiurbimo minutėmis, todėl po erkės įsisiurbimo asmenys privalo itin atidžiai stebėti savo sveikatą, o atsiradus negalavimo simptomams: silpnumui, mieguistumui, temperatūros pakilimui, galvos raumenų, sąnarių skausmams, kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Deja, prakentėję pirmuosius nemalonius simptomus, dauguma žmonių kurį laiką, dažniausiai apie savaitę, jaučiasi geriau, todėl pas medikus neskuba, bet vėliau vėl pakyla kūno temperatūra, atsiranda smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymiai, pasireiškiantys stipriais galvos skausmais, vėmimu, galvos svaigimu, nemiga ar mieguistumu, kartais sutrinka kalba, prarandama sąmonė.

Laimo ligos būdingiausias požymis – žiedinis odos paraudimas, vadinamoji migruojanti raudonė. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje. Dėmė palaipsniui plečiasi.

Po 4–8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2–9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai.

Laimo liga gydoma antibiotikais. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, todėl žmogus gali sirgti pakartotinai.

Vienintelė apsauga – skiepai

Kad organizmas pasiruoštų apsaugai nuo erkinio encefalito viruso, geriausia yra pradėti skiepytis žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol erkės dar neaktyvios ir nėra užsikrėtimo pavojaus. Rekomenduojama pasiskiepyti visiems, kurių darbas ar poilsis yra ypač susijęs su buvimu gamtoje – dirba miškuose, parkuose; gyvena, poilsiauja miškingose vietovėse, mėgsta uogauti, grybauti; keliaujantiems į šalis, kuriose erkinio encefalito virusas yra plačiai paplitęs.

Nors erkinio encefalito vakcina yra mokama, susirgus šios ligos gydymas bei reabilitacija kainuoja kur kas brangiau nei skiepai, todėl, anot specialistės, dar esant sveikiems, nereikėtų taupyti savo sveikatos sąskaita, o kvailiausia tikėtis, jog jums tai negresia.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Guodžia tik tai, kad laiku pradėjus gydymą nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama, todėl greitas įsisiurbusių erkių pašalinimas labai svarbus Laimo ligos profilaktikai. Šios ligos sukėlėjai yra erkių žarnyne ir dažniausiai perduodami žmogui tada, kai erkė išbūna įsisiurbusi ilgiau nei 48 valandas. Kadangi erkinio encefalito virusai tarpsta erkės seilių liaukose, žmogui jie yra perduodami tuo pačiu metu, kai tik erkė pažeidžia odą.

Erkių keliamą pavojų galima sumažinti

Vykstant į gamtą, specialistė pataria pasirūpinti tinkama apranga, kad kuo mažiau būtų atvirų kūno vietų – taip erkėms sunkiau patekti ant kūno. Vilkėti ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis ir pan. Drabužiai turėtų būti šviesūs, kad lengviau būtų galima pastebėti ropojančią erkę.

Grįžus į namus, atidžiai apsižiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu. Taip pat nepamiršti repelentų, kurie yra skirti rūbams ar kūnui. Jų poveikis trumpalaikis, todėl būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.

Erkių aktyvumo periodu rekomenduojama vartoti pasterizuotą ar virintą karvių, ožkų pieną, kurios ganosi miškingose vietovėse, kad neužsikrėstumėte erkiniu encefalitu.