Energetikų diena

Šiauliai
Autoriaus nuotr.
Stasys Puščius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

Aš nežinau profesijos, kuri neturėtų savo dienos. Viena iš profesijų yra energetikai. Jie turi savo dieną, vadinamą Energetikų. Tai labai svarbios profesijos diena.

Kadangi mano amžius jau priskaičiavo man 82 metus, tai aš prisimenu, kaip gyveno žmonės, kai nebuvo elektros energijos. Aš labai ryškiai pamenu pokario metus, kai nei kaime, nei Bazilionų miestelyje nebuvo elektros.

Šiandieniniame gyvenime tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kaip reikėtų gyventi, jeigu nebūtų elektros. Dabar nerasi tokio namo ar buto, kuriame nebūtų skalbimo mašinos, viryklės, šaldytuvo, televizoriaus ir radijo. Ir dar labai reikalingų elektrinių šviestuvų kambariams apšviesti. Jeigu visiškai nebūtų elektros energijos, vadinasi, nebūtų nei vieno šių minietų buitinių prietaisų.

Aš labai gerai prisimenu tuos laikus, kada nebuvo viso šito. Kad atėjus vakarui ir nakties tamsai būtų kambariuose šviesu, reikėjo deginti žibalines lempas. Lempos buvo įvairios, pagal numerius.

Mes turėjome penkto ir dešimto numerio lempą su apskritu knatu. Lempos turėjo spec. stiklus, kuriuos uždėjus labai neblogai šviesdavo. Kad jos degtų, reikėjo turėti žibalo, o jo pokario metais nevisada galima buvo gauti. Be to, buvo brangus, reikėjo taupyti pinigėlius.

Tokiais atvejais paimdavo gyvulinį broką, išskaptuodavo vidų, įstatydavo viduje taip vadinamą knatą, pridėdavo lajaus (taip vadindavo jaučio ar avių taukus) ir knatą uždegdavo. Bet šviesa buvo vargana, tokias ropių lempas vadindavo spingsulėmis.

Kai kas turėjo ir radijo aparatus, bet kad jie veiktų reikėjo įsigyti baterijas. Per ilgesnį laiką jos nusilpdavo, reikėjo nešti ar nuvežti į tokias vietas, kur būdavo galima pakrauti. O pakrauti galima buvo pas tokius gyventojus, kurie turėjo vėjinius ant stogų užkeltus malūnėlius, kurie gamindavo elektrą.

Bazilionuose tokius malūnėlius turėjo Dubinas ir Bracienė. Jie ir savo kambarius apsišviesdavo. Kai prasidėjo kolektyvizacija, prasidėjo ir elektrifikacija. Prisimenu, kaip vedžiojo į kiekvieną namą elektros laidus.

Pradžioje elektrą gamindavo generatorius, kurį sukdavo angliškas diz. motoras blek-stoun. Taigi vakarais kelioms valandoms nušvisdavo namų ir gryčių langai.

Daug galima kalbėti ir rašyti, koks liūdnas buvo gyvenimas be elektros. Bet žmonės gyveno, į sklepus prinešdavo ledų, atitinkamai paruošdavo ir pasidarydavo šaldytuvus. Sumanūs žmonės, daug ką sugalvodavo. Taigi tokie buvo laikai.