Angle down Atgal

Elektrėniškiai atsisveikino su miesto įkūrėju ir Elektrėnų garbės piliečiu Pranu Noreika

Pirmadienį, rugsėjo 20 d., energetikų ben­druomenė ir Elek­trėnai atsisveikino su miesto įkūrėju ir pirmuoju Elektrėnų garbės piliečiu Pranu Noreika. Per 94 gyvenimo metus sukauptų titulų ir apdovanojimų šį kartą neminėsime.

Daugeliui Lietuvos žmonių tik išgirdus P. Noreikos vardą ir pavardę, prieš akis iškyla portretas žmogaus, svariai prisidėjusio prie pokario Lietuvos elektrifikavimo, plėtojusio energetikos sistemą nepriklausomoje Lietuvoje, įkūrusio naują mies­tą Elektrėnus, jį puoselėjusio ir mylėjusio iki gyvenimo pabaigos.
Kartu su Pranu Noreika baigėsi viena energetikos epocha, o Lietuvos elektrinės generaliniam ­direktoriui likimas lėmė pergyventi kelias valdžios permainas. Gimė jis tarpukariu, jaunystėje į gyvenimą kelius skynėsi karo metu, sovietmečiu įgijo specialybę, išsilavinimą, darbo patirties, daug prisidėjo prie Nepriklausomybės atkūrimo. Apie sovietmečio P. Noreikos veiklą savo prisiminimuose Juozas Baltušis rašė:
„1982 m. kovo 25 d.
Rytoj plenumas. Jame, mūsų, Lietuvos, delegacijos vardu turėjo kalbėti Elektrėnų jėgainės direktorius, socialistinio darbo didvyris, TSRS Aukšč. Tarybos deputatas Noreika, labai, beje, simpatiškas, paprastas vyras. Bet šiandien Taikos gynimo komiteto sekretorius M. Kotovas pranešė man, kad jam kalbėti nebus leista, kadangi jo kalba… neparuošta. Su kalbos „ruošimu“ pas mus tikri dyvai: viskas turi būti surašyta, įteikta iš anksto, čia peržiūrėta, suderinta, tik tada leidžiama perskaityti. Susibariau su Kotovu. Kaip mes paruoštume kalbas, o juk čia jos bus perdirbamos iš pagrindų, sukalamos pagal vieną kurpalių, tad jei­gu taip, jeigu faktiškai jūs ruošiate kalbas, tai kam dar mus kviečiate? Tik perskaityti jūsų pagamintą tekstą? O juk geriausia būtų, kad patys perskaitytumėte sau savo pačių parašytus tekstus, o mus paliktumėte ramybėje, netrukdytumėte dirbti reikiamą darbą. „Šito aš negirdėjau, – pasakė Kotovas, – daugiau tokių kalbų neskubėkite sakyti kam nors dar kitam“. Tuo mūsų pokalbis baigėsi. Noreika patenkintas. O kas kita jam lieka? Proto jis turi.“
P. Noreika, vadovaudamas strateginei Lietuvos įmonei – elektrinei, Sąjūdžio laikotarpiu nepabijojo konkrečiais darbais padėti aktyviai veikusiai Elektrėnų Sąjūdžio grupei. Vienas iš sąjūdiečių prisimena P. Noreikos pasakymą: „Jei Jūs nepakeisite šitos valdžios, niekas jos nepakeis“.
Kaip laidotuvių pamoksle sakė kle­bonas, mons. Jonas Sabaliauskas, padėko­ti Dievui reikia už Prano ilgą ir prasmingą gyvenimą, o mes dar dėkojame Likimui, kad su šiuo išskirtiniu žmo­gumi galėjome gyventi vienu laikmečiu ir turėjome iš ko mokytis.
Išlydėjo elektrėniškiai miesto legendą kaip galėjo gražiai. Šv. Mišias sekmadienį aukojo klebonas, mons. Jonas Sabaliauskas, o pirmadienį maldomis į amžiną poilsio vietą urną su P. Noreikos palaikais išlydėjo J. E. Vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, aukojęs šv. Mišias, gausus būrys elektrėniškių, bendražygių, bendradarbių ir, žinoma, plati Noreikų giminė. Kapinėse Lietuvos energetikų vardu kalbėjo buvęs AB Lietuvos energija gen. direktorius Rimantas Juozaitis, elektrėniškių energetikų vardu buvęs Lietuvos elektrinės vyriausiasis inžinierius Algis Viktoras Mekas, vicemeras Raimondas Ivaškevičius, šeimos draugė Liudvika Pranculienė, gražiais žodžiais atsisveikino Velionio dukra Vilija. Palaidotas P. Noreika šeimos kape prie žmonos Daratos, tėvelių Emilijos ir ­Mykolo. O mes su redakcijos bičiuliu atsisveikiname pakartodami jo žodžius, skirtingais laikotarpiais spausdintus laikraštyje „Elektrėnų kronika“.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite