Elekt­ri­nių pa­spir­tukų pa­vo­jai: lūžu­sios ran­kos, iš­muš­ti dan­tys

Šiauliai

Me­di­kai ste­bi pro­blemą – tėvai ma­žus vai­kus ve­ža­si pa­spir­tu­kais, pa­si­statę juos prie­šais sa­ve. Stai­giai su­stabd­žius, vai­kas vei­du tren­kia­si į pa­spir­tu­ko vairą. To pa­sekmė – iš­muš­ti pie­ni­niai dan­tys. (Stockvault ir Iren Maslak nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

139343

Ko­ne kiek­vieną dieną į gy­dy­mo įstai­gas at­vyks­ta bent po ke­lis pa­spir­tukų vai­ruo­to­jus, ku­rie ne­lai­mingų at­si­ti­kimų me­tu pa­tyrė smul­kes­nių ar rim­tes­nių traumų.

Žala siekė tūkstantį eurų

Su elektriniais paspirtukais susijusių incidentų metu nukenčia ne tik jų vairuotojai, bet ir kiti eismo dalyviai, įskaitant apgadintus automobilius. Dažniausia šių nelaimių priežastis yra neatsargus elgesys kelyje.

Kad elektriniai paspirtukai kelia pavojų, liudija ir medikų perspėjimai. Skaičiuojama, jog vien į Vilniaus universitetinę ligoninę kasdien vidutiniškai pristatoma po kelis jų vairuotojus.

„Nuo balandžio mėnesio esame fiksavę daugiau nei 20 atvejų, kai buvo sužaloti elektrinių paspirtukų vairuotojai. Apie 35–40 proc. šių incidentų sudaro susidūrimai su kitais eismo dalyviais, likusieji – traumos, nukritus nuo paspirtuko. Kalbant apie nelaimingus atsitikimus, nemaža dalis susižeidusiųjų yra nepilnamečiai“, – detalizuoja vienos draudimo bendrovės atstovas Raimondas Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, kol kas elektrinių paspirtukų žalos dar neaplenkė dviračių žalų, tačiau jų daugėja. „Dažniausi sužalojimai yra veido bei dantų, taip pat įvairūs rankų ir kojų nubrozdinimai. Tiesa, žinome, kad yra pasitaikę ir gerokai rimtesnių traumų, pavyzdžiui, atvirų kaulų lūžių“, – priduria draudimo ekspertas.

Kai kuriais atvejais dėl nelaimingų atsitikimų yra kalti patys elektrinių paspirtukų vairuotojai, tačiau pasitaiko ir situacijų, kai juos parbloškia automobiliai.

„Visai neseniai turėjome atvejį, kurio metu buvo padaryta išties nemenka finansinė žala. Asmuo, važiavęs paspirtuku A juosta, buvo užkliudytas mūsų kliento automobilio. Atlikus vertinimą, paaiškėjo, kad už sugadintą paspirtuką ir drabužius žala siekė truputį daugiau nei tūkstantį eurų“, – pavyzdį pateikė R. Bieliauskas.

Užsienis griežtina taisykles

Incidentai su elektriniais paspirtukais – problema, egzistuojanti ne tik Lietuvoje. Užsienio valstybėse jau netgi fiksuota elektrinių paspirtukų vairuotojų mirties atvejų, kai jie pateko į tragiškus eismo įvykius.

„Gegužę Švedijoje įvyko nelaimė, per kurią paspirtuko vairuotojas, leisdamasis nuo kalno, susidūrė su automobiliu ir žuvo. Šis incidentas sukėlė diskusijų bei netgi pradėta rimtai svarstyti elektrinius paspirtukus minėtoje Skandinavijos šalyje visiškai uždrausti“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Tokios šalys kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Ispanija bei Prancūzija ketina stipriai griežtinti elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles. Štai prancūzai nuo rugsėjo ketina drausti minėtoms transporto priemonėms važiuoti šaligatviais, kad būtų apsaugoti pėstieji.

Vokietijos sostinėje taip pat žadama įvesti griežtas taisykles elektriniams paspirtukams, o Barselonoje jų nuomos platformos buvo apskritai uždraustos. Pasak R. Bieliausko, ir Lietuvoje pasigirsta vis garsesnių kalbų apie griežtesnį elektrinių paspirtukų naudojimo reglamentavimą.

Derėtų pasirūpinti saugumu

Remiantis dabartinėmis taisyklėmis, elektriniu paspirtuku galima važiuoti tiek šaligatviu, tiek važiuojamąja kelio dalimi kuo arčiau dešiniojo krašto, tiek dviračių taku. Pasak R. Bieliausko, nors tokiu paspirtuku draudžiama važiuoti per pėsčiųjų perėjas, o nepilnamečiams būtinas šalmas, pastarieji reikalavimai neretai vis dar yra ignoruojami.

„Gatvėje iš tiesų galima pamatyti atvejų, kai paspirtukų vairuotojai nepaiso reikalavimų ir važiuoja per sankryžas, kartais net nepristabdę. Būtent tokiose situacijose, kai iš šalutinio kelio netikėtai išnyra automobilis, ir įvyksta nelaimių. Tuomet nukenčia ne tik paspirtuko vairuotojas ir jo turtas, bet ir apgadinami automobiliai“, – kalba R. Bieliauskas.

Aktualija – išmušti pieniniai dantys

Dar viena problema – neatsakingas tėvų elgesys. Ekspertas prisimena situacijų, kai tėvai mažamečius vaikus vežasi kartu su savimi paspirtukais, nors jie nėra aprūpinti apsaugos priemonėmis.

„Vaikas ne tik privalo būti su šalmu, bet jam derėtų uždėti ir papildomas apsaugas. Būtų dar geriau, jei ir pilnamečiai asmenys, važiuodami elektriniu paspirtuku, rūpintųsi savo saugumu ir dėvėtų šalmą bei kitas apsaugas. Suprantama, kad dar svarbiau yra laikytis Kelių eismo taisyklių ir visuomet pirmiau galvoti apie saugumą, o ne kaip greičiau pasiekti savo tikslą“, – pataria R. Bieliauskas.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Pa­ty­ru­siųjų trau­mas dan­tukų fėja neap­lan­kys: kaip elg­tis?

ponsulak-nuotr-156.jpg

„Streikų odon­to­lo­gi­jos namų“ gy­dy­to­jas Li­nas Strei­kus sa­ko, kad dantų trau­mos, pa­tir­tos va­žinė­jant dvi­ra­čiais ar­ba pa­spir­tu­kais, yra būdin­gos va­sa­ros me­tui. Laimė, iš­muš­tus pie­ni­nius ir nuo­la­ti­nius dan­tis ga­li­ma pri­gy­dy­ti. Svar­bu tik lai­ku at­lik­ti tin­ka­mus veiks­mus.

„Jeigu dantis išnarinamas, liaudiškai tariant, išmušamas, yra du variantai: įsidėti jį atgal į burną arba merkti į pieną. Kadangi pieno po ranka dažniausiai neturime, geriausia laikyti dantuką burnoje – ne servetėlėje ir ne kišenėje“, – pataria L. Streikus.

Ekstrinės pagalbos šiuo atveju reikia ieškoti kuo skubiau – problema turėtų būti išsprendžiama per valandą. Išnarintą dantį gydytojas turi įstatyti atgal į alveolę ir prifiksuoti prie gretimų dantų. Uždelsus ir prabėgus trims–keturioms valandoms, tikimybė, kad dantis prigis, yra labai maža – nesvarbu, laikėte jį burnoje ar piene.

„Mes turime reguliarų pacientų srautą, bet, kilus ekstrinės pagalbos poreikiui, visuomet stengiamės priimti nukentėjusius žmones. Pasitaiko, kad ekstrinę pagalbą teikiame ir savaitgaliais, jeigu tik esame vietoje ir galime padėti“, – apie traumas patyrusius vaikus ir suaugusiuosius pasakoja L. Streikus.

Išnarintas pieninis dantis kelia šiek tiek mažiau problemų, mat jo vietoje išdygsta kitas, nuolatinis. Tačiau gydytojui pasirodyti vis tiek būtina. „Būna, apžiūros metu paaiškėja, kad traumuota visa dantų grupė, nors vizualiai to nesimato. Apžiūra taip pat svarbi nuolatinių dantukų dygimui, kad po traumos jie normaliai formuotųsi“, – sako L. Streikus. Beje, jeigu dėl išnarinto pieninio danties vaikas labai kompleksuoja, galima jam pagaminti vaikišką plokštelę.

Kai dėl traumos nuskeliama danties dalis, jos saugoti nereikia. Tuomet gydomi nuskelto danties kanalai, atliekamas estetinis plombavimas. Po šios procedūros šypsena atrodo identiškai, o kartais – netgi gražiau nei prieš traumą.

57433617-2076436725809309-8387733106571870208-o.jpg

„Streikų odontologijos namai“
Šiauliai +370 637 11 100
Naujoji Akmenė +370 699 02 211

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt