Ekstremaliųjų situacijų komisija rinkosi dėl gaisro Zarasuose

Utena
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pirmadienį įvyko Zarasų rajono savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (toliau – ESK) posėdis, kuriam pirmininkavo šios komisijos pirmininkas, rajono Savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas.

Posėdyje buvo apsvarstytos veiklos gairės, likviduojant gaisro netinkamų naudoti padangų perdirbimo bendrovėje padarinius ir numatytos prevencinės priemonės. Posėdyje dalyvavo Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisijos nariai bei UAB „Torgita“ direktorius Ričardas Suslavičius.

B. Sakalauskas informavo ESK narius, kad liepos 24 d. ryte kilo gaisras UAB „Torgita“ gamybinėse patalpose – gumos granulių gamybos ceche. Užsidegė pagaminta produkcija. Suveikus priešgaisrinei signalizacijai, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos laiku gavo pranešimą apie kilusį gaisrą, todėl operatyviai atvykusios greitai ir profesionaliai suvaldė kilusį gaisrą. Posėdžio pirmininkas dar kartą padėkojo ugniagesiams už gerą tarnybą. Tik jų pastangų dėka buvo išvengta didelės nelaimės ir skaudžių pasekmių.

Posėdyje informaciją apie kilusio gaisro gesinimą pateikė Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos  viršininkas Eugenijus Andrejevas. Jis pažymėjo, kad svarbiausi veiksniai, lėmę sėkmingą gaisro suvaldymą, buvo suveikusi priešgaisrinė signalizacija ir laiku gauta informacija apie gaisrą – gaisro gesinimas prasidėjo dar nespėjus stipriai įsidegti pagamintai produkcijai. Zarasų PGT viršininkas supažindino komisijos narius su gaisro likvidavimo eiga. Svarbiausias dabartinis etapas – gaisro kilimo priežasčių tyrimas. Nelaimės kilimo priežastys kol kas neaiškios.

Posėdyje dalyvavęs UAB „Torgita“ direktorius R. Suslavičius pabrėžė, kad didelio gaisro padėjo išvengti bendrovėj įdiegtos priešgaisrinės apsaugos priemonės – priešgaisrinė signalizacija, nuolatinis sargų budėjimas ir kameros. Jis padėkojo visiems gaisrą gesinusiems ugniagesiams už jų profesionaliai atliktą darbą. Bendrovės vadovas informavo, kad gaisro kilimo metu ceche buvo apie 100 tonų gumos granulių, kurios jau šią savaitę bus išvežtos. Šiuo metu bendrovė nelaiko didelių naudojimui netinkamų padangų – jų yra apie 355 tonos (bendrovė gali laikyti apie 1000 tonų padangų), produkcijos taip pat stengiasi nekaupti. Jei susidaro didesni kiekiai, stabdomas padangų perdirbimas. Ričardas Suslavičius pažadėjo, kad priešgaisrinė signalizacija po gaisro bus sutvarkyta nedelsiant, ji bus modernesnė nei buvo naudojama prieš tai. Kartu su specialiosiomis tarnybomis bendrovė taip pat tiria gaisro kilimo priežastis.

Ekstremaliųjų situacijų komisija posėdžio metu nusprendė:

1. Įpareigoti bendrovės vadovą:

1.1. sugriežtinti iš naudojimui netinkamų padangų ir iš jų pagamintos produkcijos saugojimo organizacines priemones;

1.2. užtikrinti iš naudojimui netinkamų padangų perdirbimo technologinių proceso reikalavimų laikymąsi;

1.3. išvalyti priešgaisrinių vandens tvenkinius (jei yra galimybė).

2. Konstatuoti, kad dėl teisės aktų, reglamentuojančių iš naudojimui netinkamų padangų ir iš jų pagamintos produkcijos laikymą, leidimų šiai veiklai išdavimą pakeitimo, į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – Aplinkos ministerija) Savivaldybės administracija kreipėsi 4 kartus: 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėn. bei 2020 m. vasario ir liepos mėn., tačiau iš naudoti netinkamų padangų pagamintos produkcijos laikymo tvarka iki šiol nėra galutinai reglamentuota.

3. Kreiptis į Aplinkos ministeriją:

3.1. reglamentuoti iš naudoti netinkamų padangų pagamintos produkcijos laikymo tvarką – kiekius, standartus, laikymo vietas bendrovės teritorijoje ir patalpose (nes tai ta pati atlieka, tik kitokiu pavidalu). Galimi pagamintos produkcijos kiekiai, laikymo vietos taip pat turi būti nurodytos bendrovei išduotame taršos leidime. Jei nebus priimti teisės aktų pakeitimai ir nereglamentuota tokios produkcijos tvarka, atsakomybę už galimus padarinius kilus gaisrui turėtų prisiimti Aplinkos ministerija;

3.2. užtikrinti, kad naudoti netinkamos padangos ir iš jų pagaminta produkcija būtų laikoma teisės aktuose nustatyta tvarka (padangų rietuvių vietos ir dydžiai, atstumai tarp rietuvių turi atitikti nurodytus taršos leidime).

4. Įpareigoti Zarasų PGT gaisro priežasčių tyrimo išvadas (toliau – Išvados) pateikti Savivaldybės administracijai.

5. Gavus Išvadas, sušaukti Savivaldybės ESK posėdį dėl tolimesnių veiksmų problemai spręsti.