„Vienos slėptuvės įrengimas kainuoja nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, todėl būtina numatyti optimalų ir tikrai reikalingą slėptuvių skaičių. Vyriausybei bus teikiamos kelios alternatyvos, nurodant ir tokių sprendimų kainą“, - aiškina VESK pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užfiksuotos 659 ekstremalios situacijos ir 11 ekstremalių įvykių. Šiuo metu Lietuvoje yra 85 žinybinės slėptuvės - jos priklauso savivaldybėms, tiesiogiai valstybei, kitoms institucijoms. Didžioji dalis jų yra apleistos ir nenaudojamos arba pritaikytos kitai veiklai.

„Ekstremalios situacijos atveju, slėptuvės būtų skirtos operacijų centrams įkurti, užtikrinti pajėgų valdymą bei situacijos kontrolę. Šios slėptuvės galėtų būti panaudotos ir karybos tikslais“, - sako ministras E. Misiūnas. Jis taip pat pažymi, jog tam, kad išlaikyti slėptuvę būtų pigiau, institucijos galėtų ir kooperuotis tarpusavyje.

Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, yra įsipareigojusi stiprinti atsparumą didinat civilinį pasirengimą ypatingos svarbos sektoriuose, siekiant apsisaugoti ne tik nuo karinių, bet ir nuo nekarinių, hibridinių grėsmių.

Dėl optimalaus slėptuvių skaičiaus turės apsispręsti Vyriausybė.

VESK posėdyje taip pat pritarta civilinės saugos 2016 m. būklės ataskaitai. Atsižvelgiant į ją, savivaldybėms ir kitoms institucijoms nurodyta peržiūrėti ir aktualizuoti savo prevencinius planus, rekomenduota interneto svetainėse įdėti nuorodas į civilinės saugos tinklapį lt72.lt.

Savivaldybių taip pat prašoma periodiškai atlikti civilinės saugos pratybas ir efektyviau panaudoti gyventojų švietimui skirtas lėšas.