Angle down Atgal

EKSPERTO POŽIŪRIS. Dr. Regina Karvelienė: Studentai, turintys negalią, yra per mažai įtraukiami į tarptautiškas veiklas

Daugumos Lietuvos universitetų strateginiuose dokumentuose yra akcentuojamas visų teikiamų universitetų paslaugų prieinamumas visiems studentams, bet realybė yra kitokia. Aukštojo mokslo institucijose su studentais, turinčiais negalią, dažnai dirba vienas žmogus, padedantis tvarkytis įvairius dokumentus socialinės ar finansinės paramos klausimais, suteikiantis kitą jam reikalingą informaciją, tačiau dėl kitų veiklų, pvz. įsitraukimo į tarptautiškas veiklas, darbas su studentu nevyksta. Šią situaciją tyrusi Šiaulių universiteto mokslininkė dr. Regina Karvelienė pastebi, kad yra ir daugiau problemų, apsunkinančių studentų, turinčių negalią, įsitraukimą į tarptautiškumo veiklas, ir pažymi, kad studentams, turintiems negalią, turi būti suteikiamos galimybės naudotis visomis universiteto teikiamos paslaugomis, įskaitant ir tarptautiškas veiklas.

Studentams, turintiems negalios problemų, dalyvauti tarptautiškose veiklose – sudėtinga

Daugiau kaip dvidešimt metų dirbanti tarptautinių ryšių srityje ir veiklose, susijusiose su studijų tarptautiškumu, dr. R. Karvelienė pastebėjo, kad į tarptautiškas veiklas labai mažai įtraukiama studentų, patekusių į negalios situaciją. Atsiveriančios tarptautiškumo galimybės šiandien sudaro sąlygas įvairių poreikių turintiems studentams, taip pat ir turintiems negalią, dalyvauti tarptautiškumo procesuose, tačiau aukštojo mokslo institucijų praktika ir individualios patirtys rodo tarptautiškų veiklų galimybių ribotumą. Nors studentų, turinčių negalią, patirtys siekiant aukštojo išsilavinimo, pradėtos analizuoti daugiau nei prieš du dešimtmečius, studentų, patekusių į negalios situacijas patirtys aukštojo mokslo tarptautiškumo procesuose ir įsitraukimą į tarptautines veiklas iki šiol menkai tyrinėti.

„Ši problema yra ne tik mūsų universiteto ar Lietuvos problema. Tai yra ir viso globalaus aukštojo mokslo problema. O asmenų, turinčių negalią ir (arba) patekusių į negalios situaciją, dalyvavimas visuose aukštojo mokslo ir studijų procesuose, taip pat ir tarptautiškose veiklose, kelia iššūkių ir studentams, ir universitetams. Todėl kilo mintis išsiaiškinti priežastis, kodėl studentai, turintys negalių ar patekę į negalios situaciją, mažai įtraukiami į tarptautines veiklas. Čia kalbu ne tik apie tarptautinį mobilumą, bet ir kitas veiklas, tokias kaip tarptautiškumo namuose veiklas – galimybę dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, vykstančiuose aukštojo mokslo institucijose, kuriose jie studijuoja, paskaitose užsienio kalba, mentorystės veiklose ir kt.“, – sako R. Karvelienė.

Savo disertacijoje ji nagrinėjo klausimus, susijusius su tarptautiškumo prielaidomis šiandieniniame aukštajame moksle, studentų, patekusių į negalios situaciją, įgalinimu dalyvauti tarptautinėse aukštojo mokslo veiklose, specialistų, atsakingų už tarptautiškų veiklų įgyvendinimą aukštojo mokslo institucijose patirtimis. Moksliniame darbe buvo siekiama išsiaiškinti, kas lemia studentų, patekusių į negalios situaciją, įgalinimą dalyvauti aukštojo mokslo tarptautinėse veiklose ir kt.

Pastebėta, kad universitetinių studijų prieinamumo gerinimas itin aktualus siekiant užtikrinti netradicinių studentų, įskaitant ir turinčių negalią, dalyvavimą ir jų kokybiškas studijas. Studentų, patekusių į negalios situaciją, galimybėms dalyvauti tarptautinėse veiklose universitete įtakos turi daugybė vidinių ir aplinkos veiksnių bei jų sąveikos. Svarbi ne tik studento sveikatos būklė, funkcionavimo galimybės, bet ir įvairūs socialiniai ir asmeniniai veiksniai, kurie siejami su asmens veiksmų laisve priimti kasdienius sprendimus, susijusius su jo gyvenimu ir siekiamais tikslais. Sprendimo dalyvauti ar nedalyvauti tarptautinėse veiklose priėmimas stiprina asmens atsakomybę savarankiškai priimti sprendimus ir įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Studentų, patekusių į negalios situaciją, patirčių bei universitetų ir kitų organizacijų specialistų, atsakingų už aukštojo mokslo tarptautines veiklas, patirčių mokslininkės pateikta analizė parodė, jog įgalinimą dalyvauti aukštojo mokslo tarptautinėse veiklose lemia tarpusavyje susiję vidiniai ir išoriniai veiksniai.

Esminiai vidiniai veiksniai yra gebėjimas suprasti ir emociškai priimti savo situaciją, įgyta tarptautinė patirtis iki studijų universitete, taip pat aukšta motyvacija, pasitikėjimas savimi, iniciatyvumas, gebėjimas pasinaudoti esamais ištekliais bei priimti sprendimus.

Išoriniai veiksniai siejami su žmogaus teisėmis grįsta aukštojo mokslo tarptautiškumo politika ir teisinėmis nuostatomis, teigiamomis visuomenės nuostatomis, šeimos palaikymu, universiteto tarptautiškumo politika, akademinės bendruomenės vertybinėmis nuostatomis, paramos struktūromis, bendraamžių požiūriu ir palaikymu.

Tyrimas atskleidė, jog įsitraukti į tarptautiškas veiklas kartais trukdo pernelyg didelė šeimos globa

R. Karvelienės atlikto mokslinio tyrimo duomenys buvo renkami iš visų Lietuvos valstybinių universitetų, kai juose studijavo apie 550 studentų, turinčių negalią. Jiems buvo išsiųstas klausimynas. Buvo gauta daugiau kaip 140 respondentų atsakymų į klausimyno klausimus, o toliau bendradarbiauti sutiko 26. Galiausiai jų liko tik 16. Universitetų ir valstybinių institucijų atstovų buvo 9.

„Man buvo galimybė pakalbinti tuos studentus, kurie aktyviai dalyvavo tarptautiškose veiklose, pradedant nuo tarptautinio mobilumo ir baigiant įsitraukimu į vietinius tarptautinius renginius, ir studentus, kurie nebuvo niekur išvykę. Pastebėta, kad studentai, kurie yra dalyvavę tarptautinėse mobilumo programose ir buvo išvykę į užsienį, susidūrė su nepritaikytos fizinės aplinkos problemomis. Tai ypač aktualu studentams, kurie turi regos ar judėjimo negalias. Išryškėjo jiems reikalingų asistentų stoka. Jeigu jiems būtų suteikiama pagalba, mobilių studentų, turinčių negalią, tarptautinio mobilumo skaičius ženkliai išaugtų.

Man buvo netikėta, jog nei vienas apklaustas studentas nenurodė, kad tarptautiniame mobilumui įtakos turi finansinė situacija. ES programų skiriamų lėšų jiems, matyt, visiškai pakanka. Pastebėjau, kad finansines problemas labiau kelia „įgalūs“ studentai. Studentų, turinčių negalią, motyvacija keliauti užsienyje yra daug stipresnė, jie žino, ko nori iš pasirinktos kelionės ar stažuotės. Pastarieji kartais iš užsienio parveža ir žymiai geresnius studijų rezultatus.

Kalbant su studentais, patekusiais į negalios situaciją, pasitvirtino prielaida, kad šeima yra svarbus veiksnys studentams priimant sprendimus, susijusius su naujomis veiklomis gyvenime. Kuo gilesnis tėvų požiūris į jaunuolį, kaip į pagalbos reikalaujantį šeimos narį, tuo didesnė tikimybė, kad, jam ateityje bandant integruotis į kitas bendruomenes, kils problemų ne tik dėl savo negalios, bet ir dėl socialinių kompetencijų. Nors, priimdami sprendimus įsitraukti į naujas veiklas, tyrimo dalyviai realiai vertina savo fizines, psichologines ir kitas galimybes, šeimos palaikymas ir pasitikėjimas skatina jų iniciatyvumą ir yra vienas svarbiausių įgalinančių dalyvauti tarptautinėse veiklose veiksnių“, – sako R. Karvelienė.

Problemų būna ir užsienio universitetuose

Įvairios šalyse studentų, turinčių negalią, situacija yra skirtinga. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse yra puikiai išvystyta infrastruktūra, veikia specialūs administraciniai padaliniai, tačiau „nešokinėjama“ apie studentą, turintį negalią. Manoma, kad kiekvienas žmogus turi savimi pasirūpinti pats. Būna ir tokių atvejų, kai mūsų studentai, pripratę prie didesnės globos namuose, užsienyje tikisi tokios pat globos ir jos kartais negauna.

R. Karvelienė sako, jog praktiškai visuose užsienio universitetuose, kuriuose jai yra tekę lankytis, yra padaliniai, besirūpinantys studentais, turinčiais įvairių negalių. Pastebėta, kad mūsų studentai, kurie buvo išvykę į užsienio šalis, ten jautėsi vis dėlto geriau negu pas mus. Vienas studentas jai pasakojo, kad Lietuvoje akademinė bendruomenė, įskaitant ir studentus, jo nelabai priėmė, su juo nebendravo, o štai užsienyje jis jautėsi puikiai, išmoko tos šalies kalbą ir puikiai adaptavosi.

Lietuvoje parama studentams su negalia daugiau deklaratyvi

Pasak R. Karvelienės, mūsų aukštojo mokslo institucijos dar nėra pakankamai pasirengusios dirbti su studentais, turinčiais negalią. Viena didžiausių problemų – informacijos tokiems studentams pateikimas, nes, pavyzdžiui, regėjimo sutrikimą turintys studentai paprastai spausdintų skelbimų nemato. Daugeliu atveju judėjimo sutrikimą turintys studentai turi daug sunkumų patekti į tarptautinius renginius, kurių vieta parengta netinkamai. Pastebėta, kad universitetai, organizuodami įvairius renginius, neatsižvelgia į studento poreikius. Tokiems studentams dar pakankamai sunku įsilieti ir į kitas veiklas – kultūrines, sportines ir kt.

Darbas su studentais, patekusiais į negalios situaciją, daugeliu atveju yra susijęs su universitetų finansine padėtimi. R. Karvelienė: „Parama studentams su negalia yra gana deklaratyvi arba finansiškai fragmentinė. Šiaulių universitete nebėra atskiros tarnybos, kuri rūpintųsi studentais, turinčiais negalios problemų. Yra tik vienas žmogus, kurio viena iš funkcijų yra komunikacija ir darbas su negalia turinčiais studentais. Vis dėlto, lyginant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, Šiaulių universitetas kiekvienais metais išsiunčia nors po kelis studentus su negalia į užsienį pagal tarptautines programas. Tai mus išskiria iš kitų universitetų“.

Studentams, turintiems negalią, vykti į užsienį tarsi yra sudaromos sąlygos, ES programų pagalba yra finansuojamas net asmeninio asistento vykimas kartu, tačiau dar yra pakankamai daug biurokratinių kliūčių. Pavyzdžiui, norint gauti finansavimą lydinčiajam vykti kartu, pastarasis turi turėti individualios veiklos pažymą ir nusistatyti valandinį paslaugos teikimo įkainį. Tokiu atvejų šeimos nariui tai daryti yra labai sunku. Lengviau būna, kai kartu į tą pačią instituciją kartu vyksta studijų draugas. Taip pat yra problemų ir su užsienio universitetais, su kuriais yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys, kurie kartais atsisako priimti studentą, turintį negalią. Organizacijos, rengiančios dokumentus tarptautinio mobilumo veikloms, manau, reikėtų peržiūrėti kai kurias nuostatas ir pakoreguoti reikalavimus tarptautinėms programoms.

Pažymėtina, kad studentui, turinčiam negalią, yra labai svarbu šalia turėti žmogų, kuris padėtų, bent jau studijų pradžioje. Šiaulių universiteto biblioteka turi puikios įrangos, pritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Prie kiekvienų rūmų įrengti specialūs privažiavimai žmonėms, turintiems judėjimo negalią. „Esame universitetas, draugiškas neįgaliesiems, tačiau didesni finansiniai ištekliai galėtų padėti plėsti pagalbą žmonėms, turintiems negalią ir jų galimybes čia studijuoti. Draugiškas universitetas turi būti ne tik koridoriuose, bet ir paskaitose, renginiuose, laboratorijose, skaityklose ir kt. Labai svarbi šiuo požiūriu universiteto akademinės bendruomenės etinė kultūra, gebėjimas suprasti tuos žmones. Labai yra svarbu geri studento ir universiteto bendruomenės, kitų jam artimų asmenų santykiai, pasitikėjimas, parama ir palaikymas.

Šiaulių universitete stengiamės kuo daugiau komunikuoti su studentais, turinčiais negalią, stengiamės prie kiekvieno prieiti tokiu būdu, koks jam yra priimtinas, tačiau mūsų finansinės galimybės yra gana ribotos. Su ta pačia problema susiduria visi Lietuvos universitetai. Todėl, norint visoms suinteresuotoms šalims pasiekti bendrą tikslą – užtikrinti visų studentų dalyvavimą tarptautinėse veiklose, svarbu suderinti visų dalyvių (studento, jo šeimos, universiteto), kitų susijusių institucijų pastangas ir išteklius“, – pažymi Šiaulių universiteto mokslininkė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite