„Manome, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas yra žalingas kraujo vėžiu sergantiems pacientams, nes be jokios būtinybės paverčia juos Kauno klinikų nepatyrusių medikų bandymų objektais. Kaip rodo statistiniai duomenys, Kauno klinikose 100 dienų mirtingumas po kaulų čiulpų transplantacijos yra 5,9 proc., tuo tarpu Santaros klinikose jis nesiekia ir 1 proc., (t. y. 0,7 proc.).

Kalbame apie žmonių gyvybes - iš 100 pacientų, kuriems atlikta kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija, Kaune vidutiniškai miršta beveik 6 asmenys, Vilniuje - mažiau kaip 1. Deja, net žmonių gyvybės argumentai sveikatos politikos formuotojams neatrodo įtikinami“, - antradienį teigė asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.

Pasak I. Drėgvienės, paskutinę praėjusių metų darbo dieną sveikatos apsaugos ministrą pavadavusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas leis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių bandymus ne tik suaugusiems, bet ir vaikams.

Kaip teigia pacientų organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ atstovės, ministro įsakymu buvo atsisakyta iki šiol galiojusių kokybę bei pacientų saugumą užtikrinančių reikalavimų.

Vienas jų, kad 100 dienų mirtingumas po transplantacijos būtų ne didesnis nei 1 proc. Neliko ir gydytojų bei slaugytojų 2 metų darbo stažo, susijusio su transplantacijomis, bei nepertraukiamo specialistų skaičiaus užtikrinimo visą parą.

Tuo tarpu Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė atkreipia dėmesį, kad pacientų organizacijų „Kraujas” ir „Paguoda” pateikti duomenys yra neteisingi ir klaidinantys visuomenę.

„Kauno klinikose nuo 2015 metų vidurio, kada buvo pradėtos autologinės kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos procedūros, čia atliktos jau 49 tokios procedūros: 2015 metais atliktos 7 procedūros; 2016 metais - 15 procedūrų; pernai - 27 procedūros.

Norime pabrėžti, kad tik vienas pacientas mirė per pirmąsias 100 dienų po procedūros, tačiau ir ši mirtis nebuvo tiesiogiai susijusi su pačia transplantacija.

Tokie Kauno klinikų rezultatai tarptautinių ekspertų yra vertinami labai teigiamai“, - Eltai sakė prof. E. Juozaitytė.

Klinikos vadovė teigė norinti nuraminti visuomenę ir pabrėžti, kad Kauno klinikose medikų teikiama pagalba kraujo ir onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams tikrai atitinka aukščiausius tarptautinius saugumo reikalavimus.

„Čia dirbantys medikai nuolat bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais. Autologinė kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose buvo pradėta ir vystoma vadovaujant žymiam hematologui ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos specialistui, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui profesoriui Dietgeriui Niederwieseriui.

Jis ir dabar tiesiogiai prižiūri visus šios gydymo procedūros etapus. Nuo 2016 m. Kauno klinikos yra Europos kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos draugijos (angl. „The European Society for Blood and Marrow Transplantation“) ir Europos leukemijos tinklo (angl. “,European Leukemia network”) nare.

Teikiame duomenis apie gydymo rezultatus ne tik Nacionaliniam transplantacijų biurui, bet ir šioms tarptautinėms organizacijoms“, - pabrėžė profesorė.

Pasak Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovės, čia teikiamas paslaugas teigiamai vertina ne tik tarptautiniai ekspertai, bet ir sergančiųjų kraujo ir onkologinėmis ligomis pacientų draugija „Už gyvenimą“, kuri inicijavo kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir surinko per 1000 pacientų, palaikančių klinikos veiklą, parašų.

Kaip rašė ELTA, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko pasirašytas įsakymas, leidžiantis Kauno klinikose pradėti kamieninių kraujodaros ląstelių bandymus ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, papiktino pacientų organizacijas „Kraujas“ ir „Paguoda“.

Kraujo ligomis sergančiųjų interesams atstovaujanti asociacija „Kraujas“ ir vaikų vėžio asociacija „Paguoda“ pareiškė susirūpinimą dėl galimų grėsmių kraujo vėžiu sergantiems pacientams.

Šios organizacijos 2017 m. lapkritį kreipėsi į Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydamos patikrinti, ar Kauno klinikoms išduota licencija atitinka visus reikalavimus.

Tačiau, kaip teigia pacientų atstovai, „nepateikus argumentuotos nuomonės ir siekiant dangstyti neteisėtus veiksmus, buvo pakeisti teisės aktai, kurie pritaikyti išimtinai Kauno klinikoms“.

„Tokie sprendimai diskredituoja Sveikatos apsaugos ministerijos ir visos valstybės tarnybos vardą, nes jie priimti vienašališkai, už uždarų durų - nei specialistai, nei pacientų atstovai nėra pritarę šiems pakeitimams“, - teigė asociacijos „Paguoda“ vadovė Daiva Žaromskienė.

Organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ nuomone, tokie sprendimai yra neetiški, nes, visų pirma, turėtų būti vadovaujamasi principu nepakenkti.

„Šiuo atveju pacientų išgyvenamumo rezultatai tik įrodo, kad pacientams jau yra pakenkta ir siekiama toliau tai daryti. Tiesa ta, kad kiekvienos medicinos inovacijos įdiegimas yra itin sudėtingas, o pradžia visada būna komplikuota ir kartais žalinga pacientams.

Šioje situacijoje apie inovacijas kalbėti netenka, nes Kauno klinikos jokių naujų technologijų Lietuvos mastu nediegs - tiesiog ketina atlikti tas pačias procedūras, kurios atliekamos sėkmingai Vilniuje daugiau nei 18 metų“, - rašoma organizacijų kreipimesi.

Organizacijų „Kraujas“ ir „Paguoda“ vadovėms akivaizdu, kad sveikatos apsaugos ir žemės ūkio ministrai neturi sveikatos apsaugos investicijų vizijos, nes investicines lėšas kreipia ne menkai išplėtotoms sveikatos priežiūros sritims, bet perteklinių pajėgumų bei centrų steigimui.

ELTA