Angle down Atgal

Ei­lės se­ne­lių glo­bos na­muo­se – po­ka­ran­ti­ni­nis simp­to­mas

Pan­de­mi­niu lai­ko­tar­piu se­ne­lių glo­bos na­mai, ypač tie, ku­riuo­se bu­vo vi­ru­so ži­di­nys, šiek tiek iš­tuš­tė­jo. O nau­jų gy­ven­to­jų pa­va­sa­rį be­veik neat­vyk­da­vo, nes vai­kai bi­jo­jo pa­lik­ti se­ny­vus tė­vus izo­liuo­to­se įstai­go­se. Be to, ir po­rei­kio ne­bu­vo, nes dau­ge­lis dir­bo na­muo­se ir pa­tys ga­lė­jo juos pri­žiū­rė­ti. Kai ku­rios įstai­gos tuo­met net dir­bo nuo­sto­lin­gai. Da­bar jau po­pu­lia­rio­se yra ir lau­kian­čių­jų ei­lės. O štai pa­tek­ti į spe­cia­li­zuo­tus na­mus ar slau­gos li­go­ni­nes iš­lie­ka am­ži­na pro­ble­ma: jie pil­ni, o no­rin­čių­jų skai­čiuo­ja­ma de­šim­ti­mis.

Šalyje nebeliko senelių?

Kai kurie globos namai pastarąjį pusmetį buvo gerokai sutrikę: atsirado laisvų vietų, bet naujų gyventojų neatvyko, o pastatų išlaikymas ir darbuotojų atlyginimo fondas juk nemažėja. Valstybės ar savivaldybės pavaldumo globos įstaigos išlaikomos iš biudžeto, nes tai viešoji paslauga. Būtent tokį argumentą – „Nereikia iš viešosios paslaugos tikėtis pelno“ – į savo skundus išgirsdavo ir privačių įstaigų vadovai ir tam tikrą periodą dirbo nuostolingai. Net buvo atsisakiusiųjų plano atidaryti naujus globos namus.

Senstančioje šalyje nebeliko senelių? Tikrai ne – tvirtina dabar kalbintų globos namų (ir valstybinių, ir privačių) vadovai bei socialinių paslaugų specialistai. Tiesiog susiklostė tokia situacija, kai per karantiną buvo apribotas judėjimas tarp įstaigų. Pavyzdžiui, nuolat perpildytame Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre (vadinamojoje slaugos ligoninėje) visi pacientai buvo laikomi neribotą laiką, nors paprastai paslaugos terminas – iki 4 mėnesių. Vadinasi, tuo metu ir dar 4 mėnesius po karantino jie buvo ten ir į jokius globos namus nevažiavo.

Dar viena priežastis – daug artimųjų dirbo namuose ir patys turėjo galimybę prižiūrėti senolius ir stengėsi išvengti to, kad nereiktų jų išvežti į įstaigą, kuri bet kuriuo metu gali būti izoliuota, kilus naujai viruso bangai.

Paaštrėjo amžina slaugos vietų problema

Bendrojo profilio globos įstaigų šalyje netrūksta ir poreikis beveik yra patenkintas. Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, keliose jų (Utenoje, Marijampolėje, Aknystoje) yra net laisvų vietų. Iš viso pusšimtis šalyje.

Tačiau specializuotose (turinčiųjų proto negalią ar reikalingų intensyvios slaugos) gauti vietų – amžina problema.

Po karantino į darbus grįžę artimieji šiuo metu vėl intensyviai ieško įstaigų, kur galėtų globai palikti savo senolius, kurių nėra galimybės prižiūrėti. O ir išbuvę visą leistiną terminą slaugos ligoninėje seneliai jau gali būti išleidžiami. Deja, nėra kur. Pavyzdžiui, artimiausia šiauliečiams intensyvia slauga užsiimanti specializuota įstaiga – Aukštelkės socialinės globos namai – yra užpildžiusi visas 220 vietas, neturi nė vienos laisvos, o laukiančiųjų sąraše – 10 asmenų.

„Daugybė žmonių kreipiasi pas mus ir prašo kad ir trumpalaikės globos, t. y. 6 mėnesiams, arba atokvėpiui, t. y. mėnesiui ar dviem. Bet mes neturime vietų. Mes užsiguldę iki Naujųjų metų. Ir jeigu kas nors mirs, mes priimsime ilgalaikei globai iš tų 9, kurie yra eilėje. O iš tų, kurie nori bent pusmečiui, neturime vietų. Gal tik sausį atsiras“, – sako Aukštelkės socialinės globos namų direktorė Janina Baranauskaitė.

Taip problema sukasi uždaru ratu: slaugos ligoninėje vietų tik 160 ir jos užimtos, o patekti su šeimos gydytojo siuntimu ten norėtų kone 200.

Eilės naujuose ir arčiau namų

Šiaulių miesto savivaldybės globos namų Stacionarios globos ir slaugos padalinyje Rėkyvoje vietų irgi nėra. Prašymus ten apsigyventi yra pateikę 20 asmenų. Jie – laukiančiųjų eilėje, kuri juda labai lėtai.

„Į Šiaulių globos namus tikrai yra laukiančiųjų eilė. Todėl, kad artimieji (dažniausiai dukros, sūnūs, kartais – anūkai, broliai ar seserys) renkasi Šiaulių globos namus, nes jie – čia pat. Jei jie turėtų interesą dažniau aplankyti, tai ranka pasiekiami – jie yra Rėkyvoje. Jei reikėtų iki Jurdaičių, Joniškio ar Kuršėnų, tai truputėlį toliau važiuoti. Renkasi dar ir dėl to, kad yra vieni iš modernesnių“, – apie eiles kalba Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Ramutė Pilypienė.

Todėl žmonės prašymą apsigyventi ten pateikia net keleriais metais anksčiau, nei atsiranda realus poreikis. Kadangi tai bendrojo profilio, t. y. sunkių susirgimų ir specialiųjų poreikių neturinčių žmonių, namai, laukti laisvos vietos tenka maždaug dvejus metus.

Daugiau valdiškų globos namų Šiauliuose nėra. O ir privačiose įstaigose visame regione situacija panaši. Jei namai modernesni, paslaugos šiuolaikiškesnės, tai ir norinčiųjų yra.

„Gal ir buvo pavasarį namiškių baimė dėl pandemijos. Bet dabar jau vėl prašosi paslaugų. Mums skambina ir sako: „Ar turite vietų?“ Mes sakome: „Reikia laukti, visos vietos užimtos.“ Buvome bandę padaryti eilę, bet mirštamumas labai mažas pas mus, tai, paskambinus pagal sąrašą, kada jau ateina ta eilė, visi jau būdavo kažkaip susitvarkę“, – sako Briduose įsikūrusių VšĮ „Senolių namai“ įkūrėjas Vaclovas Motiejūnas.

Apgyvendinimo plotą sumažino ir pandemijos reikalavimai

Pandemija sumažino gyventojų skaičių globos namuose ne tik dėl ligos, bet ir atnešė naujų reikalavimų, sumažinusių gyvenamąjį plotą įstaigose.

„Kiekvienas aukštas veikia savarankiškai. Jei pas mus du aukštai, tai jų keliai (gyventojų ir personalo, – aut. past.) nesusikerta. Darbuotojai turi būti užtikrinti kiekvienam aukštui, negali ateiti iš pirmo į antrą aukštą. Karantininiai kambariai turi būti nebe vienas, o du – kiekvienam aukštui po vieną. Turime nusimatyti vadinamąją švarią (saugią, – aut. past.) ir nešvarią zonas. Ir jas numatyti bei atitverti kiekvienam aukštui“, – sudėtingas sąlygas vardija V. Motiejūnas.

Šiemet Šiaulių regione atsidarė dvi globos įstaigos. Tai, kad kiti šios paslaugos plėtotojai pastaruoju metu atsisakė idėjos atidaryti naujus globos namus, jis grindžia tuo, kad labai išgąsdino sumažėjęs globos norinčiųjų skaičius per pandemiją, taip pat ir nesikeičianti nepalanki įstatyminė bazė. Beje, ir išaugę patalpų įrengimo kaštai įsiskaičiuotų į kainą, kuri nebebūtų konkurencinga su kitomis.

„Reikia investuoti daugiau nei milijoną eurų (aš kalbu apie maždaug 40 vietų įstaigai) ir tu negali jų atsiimti. Paskaičiuoti galima labai paprastai: padalykite tą sumą iš 10 metų, padalykite iš 12 mėnesių ir iš 40 (vietų skaičiaus, – aut. past.), tai pamatysite, kaip jų paslaugos kaina mėnesiui išsiskirs iš šiandienos, kuri yra maždaug apie 1 500 Eur. Jos nebebus tokios“, – net ir ekonominio pagrindo dabar nemato V. Motiejūnas.

Globos kaina mėnesiui – per tūkstantį eurų

Jokia valdžios įstaiga globos vietų neskirsto ir nedalija. Žmogus pats pasirenka norimą globos įstaigą bet kurioje šalies vietoje, nesvarbu – privačią ar biudžetinę. O į savo savivaldybę kreipiasi, kad ši padengtų kainos skirtumą tarp globos namų paslaugos įkainio ir sumos, kurią moka pats žmogus, priklausomai nuo gaunamos pensijos.

Pagal galiojančią tvarką senolis už gyvenimą ir globą turi atiduoti visą slaugos priežiūros pašalpą, jei tokią gauna, ir 80 procentų savo gaunamos pensijos. Tada trūkstamus šimtus eurų prideda savivaldybė.

„Tarkime, paslaugos kaina yra 1 000 Eur. Žmogaus slaugos pašalpa yra kokie 200 ir nuo jo gaunamos pensijos 80 procentų susidaro dar kokie 400. Tai jis susimokės 600 Eur, o tą skirtumą dengs savivaldybė“, – sako Socialinių paslaugų skyriaus vedėja R. Pilypienė.

Kaina asmeniui socialinės globos namuose, priklausomai nuo to, ar asmuo turi specialiųjų poreikių, svyruoja nuo 800–1 000 (valdiškose įstaigose) iki 1 200–1 500 (privačiose įstaigose) Eur per mėnesį. Vidutiniškai gyventojo mokama suma svyruoja apie 500 Eur, kiti pridedami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto dotacijos.

Kadangi Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi sutartis su maždaug 40 šalies įstaigų, nemažai pagyvenusių šiauliečių yra išvažiavę ir į globos įstaigas Šventojoje, Druskininkuose, Vilniaus regione. Tiesiog vaikai vežasi tėvus arčiau savo gyvenamosios vietos, kad galėtų dažniau juos aplankyti. Šiaulių savivaldybė globos išlaidų dalį įstaigose kompensuoja maždaug 400 gyventojų įvairiose įstaigose.

Paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos globos įstaigose (valstybinėse, savivaldos ir privačiose) 2020 metų pabaigoje gyveno 13 490 senų ar suaugusių, turinčių negalią, asmenų.

comment Skaitytojų komentarai (1)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite