Kauno rajono savivaldybei skyrus lėšų, likviduotas padangų sąvartynas Eigirgalos kaime

Kaunas
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Domeikavos seniūnijoje, Eigirgalos kaime, buvusios fermos teritorijoje, Kauno rajono savivaldybės rūpesčiu, nebeliko padangų kalno. Daugiau nei dešimtmetį šeimininko neturėjusių padangų liekanų pašalinimas Savivaldybei atsiėjo daugiau nei 314 tūkst. eurų.

Šis sąvartynas susidarė prieš daugelį metų sklype, kurį nuomojosi UAB „Belmonto takas“. 2007-aisiais Kauno rajono apylinkės teismas šią naudotas padangas sandėliavusią bendrovę pripažino neteisėtai vykdančia ūkinę-komercinę veiklą. Teismas nurodė tokią veiklą nutraukti, o padangų atliekas perduoti leidimą jas tvarkyti turinčiai įmonei. Tačiau iki pat 2019-ųjų, iki „Belmonto tako“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro, teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, ir 1500 tonų padangos liko įmonės iki 2013-ųjų nuomotame žemės sklype, Eigirgalos kaime.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Registrų centro duomenimis, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau ne ši tarnyba, bet Kauno rajono savivaldybė, pasak jos atstovų, pernai gavo Aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą sutvarkyti minimame sklype sandėliuojamas 1500 tonų bešeimininkių plėšytų padangų.

„Nei NŽT, kuri sklypą perėmė valdyti nuo 2013 metų, nei jokia kita valstybinė institucija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sklype sandėliuojamoms atliekoms sutvarkyti, veikė pasyviai. Tik išregistravus atliekų savininkę UAB „Belmonto takas“, prievolė sutvarkyti atliekas bei prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas buvo perkelta ant Savivaldybės pečių“, – žurnalistams aiškino Kauno rajono savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.

Kauno rajono savivaldybės vadovai ne kartą kreipėsi į Vyriausybę ir Aplinkos ministeriją, prašydami skirti ne mažiau kaip 231,4 tūkst. eurų šiam sąvartynui sutvarkyti. Buvo pabrėžiama, kad prašomo finansavimo skyrimas yra tikslingas, ne tik siekiant išvengti žemės sklype esančių atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, tačiau ir prisiimant dalį atsakomybės dėl susiklosčiusios situacijos.

„Atsižvelgiant į ilgametį valstybės institucijų neveikimą bei delsimą laiku imtis veiksmų, kuris sąlygojo Kauno rajono savivaldybės prievoles, sutvarkyti žemės sklype sandėliuojamas atliekas už šiuo metu rinkoje vyraujančias žymiai didesnes paslaugų kainas, palyginti su tokiomis, kokios jos buvo iki 2020 m., atsiradimą, valstybė turi prisiimti dalį atsakomybės už šių atliekų sutvarkymą ir skirti Kauno rajono savivaldybės administracijai finansavimą“, – buvo akcentuojama ministrui pirmininkui ir ministerijai adresuotuose dokumentuose.

Deja, jokios pagalbos Kauno rajono savivaldybė nesulaukė. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris pabrėžė, kad padangų sąvartynui likviduoti panaudotos išskirtinai Savivaldybės biudžeto lėšos. Jas teko numatyti, planuojant 2021 metų biudžetą.

„Likvidavus nelegalų sąvartyną, ir išleidus nemažai Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšų, kurias būtų galima sėkmingai panaudoti švietimui, kultūrai ar kitoms reikmėms, išlieka baimė, kad Nacionalinė žemės tarnyba išnuomos išvalytą sklypą, ir jis vėl bus užterštas. Mūsų nuomone, blogai, kad dauguma NŽT specialistų sprendimus priima sėdėdami kabinetuose, o ne konstruktyviai bendraudami su savivalda bei gyventojais. Tokia praktika – ydinga.

Dėl spragų įstatyminėje bazėje tokioms įstaigoms, kaip Nacionalinė žemės tarnyba, netgi nėra prievolės informuoti Savivaldybę apie planuojamas veiklas viename ar kitame sklype. Kas vyksta, dažniausia sužinome, kai mūsų gyventojai pasiskundžia dėl kilusių problemų: triukšmo, taršos ir panašiai“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas M. Rikteris.

ELTA