REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Rugpjūčio 24 d. 12:02

Egidijus Elijošius: „Būna, kad „įsiveliu“, nors neprašo“

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


95826

Savaitraštis „Etaplius“ tęsia straipsnių ciklą „Kada paskutinį kartą?“, kuriame pristato Šiaulių miesto politikus – Tarybos narius. Kokie jie žmonės?

ep-06-aaa.jpg

Kada paskutinį kartą?

– Žiūrėjote į žvaigždes?

– Į žvaigždes danguje žvilgčioju dažnai, nors norėtųsi rečiau, bet ilgiau.

– Lipdėte sniego senį?

– Realybėje senokai, mintyse – kiekvieną žiemą bent po kartą per savaitę, kai yra sniego (šypsosi).

– Padėjote kitam?

– Būna, kad „įsiveliu“, nors neprašo. Dažniau padedu, kai prašo patarimo, retkarčiais – kai prašo pagalbos.

– Ką nors pasodinote?

– Daržoves sodinu praktiškai kasmet. Vaismedžius ar medžius ne dažnai, bet po daugiau – paskutinį kartą su draugais pasodinome 11 ąžuoliukų.

– Sportavote?

– Judu kiekvieną dieną, vaikščiodamas pėstute. Bet ir pats suabejojau, ar tai sportas (šypsosi). Kiekvieną sekmadienį žaidžiu su draugais krepšinį (išskyrus liepą ir rugpjūtį). Patinka čiuožinėti ant ledo, bet dukrelės užaugo, vienas neinu – būtų nuobodu.

– Verkėte?

– Jautrus klausimas... Pasikūkčiojant – tik per artimųjų netektis. Širdgėlos ašarą braukiu retai, bet braukiu.

– Bučiavotės?

– Žmoną stengiuosi pabučiuoti kiekvieną rytą ir vakarą. Draugiškus apsikabinimus irgi mėgstu. Stengiuosi būti jautrus dukroms, tėčiui. Žemaitijoj priimta su giminėmis bučkiais apsidalyti – net su vyrais! Tuo mes panašūs į kartvelus (šypsosi).

– Nuoširdžiai juokėtės?

– Ir tai mėgstu. Kasdien bent po kartą pavyksta.

– Skaitėte knygą?

– Nelabai mėgstu skaityti – gal padauginau mokslinių knygų? O grožinės netraukia. Atsiimsiu, kai / jei užaugsiu iki senjoro amžiaus.

– Buvote kine?

– Vaikystėje, paauglystėje tai buvo didelė pramoga – eidavau į kiną „Palydove“, „Tiesoje“ ir, aišku, „Saulėje“. Dabar šiek tiek iš reikalo einu nebent su žmona. Labiau patinka teatras – ačiū žmonai.

– Atostogavote?

– Praeitais metais liepą–rugpjūtį, nes pedagogų atostogos ilgos ir fiksuotu laiku. Šiemet kažin ar pavyks.

– Žaidėte su vaikais?

– Kai savi užaugo, retai tai darau. Norėčiau dažniau. Bet jei remtis logika, kad mes kiekvienas viduje šiek tiek vaikas, tuomet žaidžiu dažnai (šypsosi).

– Čiuožėte pačiūžomis?

– Gal prieš dvejus metus ar net daugiau. Kaip sakiau, man reikia savos kompanijos – dukrų!

– Buvote pas gydytoją, sirgote?

– Nemėgstu daktarų, t. y. eiti pas juos. Nors gydytojų darbą labai gerbiu. Sergu retai, bet ir gerai, kad taip.

– Vėlavote?

– Būna, nors labai stengiuosi su tuo kovoti (šypsosi).

– Jautėtės įsižeidęs?

– Prieš porą savaičių jaučiausi įžeidinėjamas viešai.

– Įžeidėte kitą?

– Labai stengiuosi to vengti, bet kartais pasitaiko nesąmoningai, pavyzdžiui, dėl ironijos, sarkazmo. Stengiuosi atsiprašyti.

– Buvote bažnyčioje?

– Galėčiau dažniau. Patinka lankytis – ten ramu.

– Pagyrėte save ir džiaugėtės, kad esate naudingas politikas?

– Stengiuosi girti save bei pasidžiaugti savimi, bet ne visada pavyksta. Dėl visų paskutinių keturių mėnesių politinių sprendimų jaučiuosi ramus, nes elgiausi dorai, pagal savo sąžinę. Esu ramus dėl savęs kaip politiko – man tai nėra savitikslis dalykas. Dar geriau jaučiuosi profesinėje veikloje, kurioje niekada nemelavau.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA