Kada paskutinį kartą?

– Žiūrėjote į žvaigždes?

– Į žvaigždes žiūriu kiekvieną vakarą, kai atsigulęs pasuku galvą į dešinę. Ir taip 30 metų.

– Lipdėte sniego senį?

– Sniego senį paskutinį kartą lipdžiau prieš 10 metų, padėjau dukrai. Dabar šį darbą už mane atlieka anūkai.

– Padėjote kitam?

– Kaip politikas, kitų žmonių problemas be pertraukos sprendžiu 19 metų. Namuose šiandien išploviau indus ir padžioviau skalbinius – padėjau žmonai.

– Ką nors pasodinote?

– Po to, kai prieš 10 metų padėdamas mamai ravėti daržą išroviau ir piktžoles, ir tai, kas buvo pasodinta, nei prie sodinimų, nei prie ravėjimų manęs niekas neprileidžia.

– Sportavote?

– Visą gyvenimą mėgau kilnoti, tik ne tai, apie ką pagalvojote. Turiu mintyje – svarsčius. Esu kolektyvo žmogus. Kai reikia ir dviračiu važiuoju, ir valtį irkluoju, ir bėgu, ir plaukiu. Paskutinį kartą šį mėnesį su bičiuliais važiavome pasivažinėti dviračiais.

– Verkėte?

– Paskutinį kartą verkiau praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kai teko atsisveikinti su ilgamete numylėtine, anglų toiterjere Čiče.

– Bučiavotės?

– Pastaruoju metu bučiuojuosi nuolat. Ir šiandien jau daugybę kartų, nes jau 10 mėnesių mūsų šeimoje gyvena labai bučiuotis mėgstanti mergina – mini rusų toiterjerė Uoga. Stengiuosi moterų norus pildyti (šypsosi, – aut. past.).

– Nuoširdžiai juokėtės?

– Visa mūsų šeima mėgsta humorą ir pasišaipyti vienas iš kito. Prieš kelis mėnesius padėjome dukrai persikraustyti į naują būstą. Sudėjome daiktus į liftą, sulipome į jį. Liftui sustojus žmona ir dukra puolė kraustyti daiktus. Kol iškrovė tiek, kad ir aš galėčiau išlipti, lifto durys užsidarė ir nuvežė mane nežinia kur. Žmonai ir dukrai buvo darbo, kol mane surado. Man nebuvo labai juokinga, tačiau mano šeimos moteriškės leipo iš juoko.

– Skaitėte knygą?

– Knygas skaitau, kai tik randu laiko, mėgstu detektyvus, vieną skaitau dabar.

– Buvote kine?

– Filmus mėgstu, bet lankytis kino teatruose – nelabai, priverčia dukra. Paskutinį kartą su ja žiūrėjome „Pimpačkiukus“.

– Atostogavote?

– Atostogavau praėjusį rudenį, su žmona buvome Druskininkuose.

– Žaidėte su vaikais?

– Vaikai suaugę, žaisti nebepageidauja. Žaidžiu su anūkais, paskutinį kartą prieš tris savaites.

– Čiuožėte pačiūžomis?

– Pačiūžomis čiuožiau tik besimokydamas mokykloje, vėliau – tik rogutėmis.

– Buvote pas gydytoją, sirgote?

– Sirgti ir lankytis pas gydytojus nemėgstu, tačiau kartais priverčia gyvenimas. Prieš mėnesį šlapiais delnais sėdėjau odontologo kėdėje.

– Vėlavote?

– Paskutinį kartą pavėlavau į autobusą iš Vilniaus į Šiaulius. Ačiū Dievui, tik 5 minutes.

– Jautėtės įsižeidęs?

– Rimtai įsižeidžiau prieš gerą savaitę, kai grįžęs iš darbo namuose neradau nei žmonos, nei paruoštos vakarienės.

– Įžeidėte kitą?

– Paprastai žmonių neįžeidinėju, bet, jei ką nežinodamas įžeidžiau, viešai atsiprašau.

– Buvote bažnyčioje?

– Kovo mėnesį minėjome mamos mirties antrąsias metines, tuomet ir buvau.

– Pagyrėte save ir džiaugėtės, kad esate naudingas politikas?

– Kiekvieną kartą džiaugiuosi, jei pavyksta padėti nors vienam žmogui. Per mano politinę karjerą žmones, kuriems pavyko padėti, suskaičiuoti būtų sunku.

Parengė Oksana Laurutytė