Angle down Atgal

E. Gentvilas mato valdančiųjų nusižengimą dėl gynybos susitarimo, R. Baškienė teigia, kad valdantieji blogai suprasti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkui Ramūnui Karbauskiui pareiškus, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams, liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad tokiu būdu yra parodoma tolerancija nacionalinio susitarimo dėl lėšų krašto apsaugai nevykdymui.

Vis dėlto valdančiųjų atstovės „valstietės“ Rimos Baškienės manymu, R. Karbauskis neturėjo omenyje, kad reikia mažinti gynybos finansavimą.

Dar prieš metus visos partijos pasirašė nacionalinį susitarimą, kuriuo įsipareigota iki 2030 m. laipsniškai didinant lėšas krašto apsaugai pasiekti 2,5 proc. nuo BVP.

„Prieš gerus metus ir Karbauskis, ir aš pasirašėme tą susitarimą, tai jis pūtėsi kaip povas, kad ir jis prisideda dėl nacionalinio susitarimo, stiprinant šalies gynybą. Atėjo laikas, kuris parodė, kad, nesugebant tvarkyti šalies finansų, pirmiausia iš šalies gynybos sferos ir norima paimti“, – Eltai R. Karbauskio žodžius dėl gynybos finansavimo komentavo E. Gentvilas.

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) nusprendus pasiūlyti, kad valstybė turi turėti skolinimosi „grindis“ – skolintis galėtų ne nuo 2,05 proc., o nuo 2,01 proc. BVP, E. Gentvilas sako, kad tai reiškia tiesiog gynybai suplanuotų skirti lėšų mažinimą.

„Sutinku, formaliai nacionalinis susitarimas nėra pažeidžiamas – ir toliau viršijame 2 proc., bet, žinant, kad iki 2030 m. pagal mūsų padėtus parašus turi išaugti iki 2,5 proc., tai kas atsitinka pirmaisiais susitarimo metais: pradedama mažinti. (...) Na, o didinimą iki susitarime nurodytų 2,5 proc. tai tada kada nors vėliau kas nors padarys“, – valdančiųjų logiką aiškino parlamentaras.

Liberalas taip pat pabrėžė, kad tokie valdančiųjų veiksmai yra daromi tam, kad būtų įgyvendinami pažadai, duoti prieš rinkimus.

„Dabar Karbauskis įkiš rankas iki alkūnių į gynybos biudžetą ir pasems delnais socialinių programų vykdymui, kurios atsirado dėl jų valdymo. Antras dalykas, tai dėl nepagrįstų lūkesčių, pažadų: šita pažadukų valdžia prisišnekėjo, dabar reikia vykdyti, tai iš kur paimsim? – Ai, bala nematė, iš gynybos“, – valdžios žodžiais kalbėjo E. Gentvilas, pabrėžęs, kad tokie sprendimai rodo nepagarbą nacionalinio susitarimo formatui. R. Karbauskis, pasak jo, nerimtai žiūri į gynybos finansavimo įsipareigojimą.

„Juk buvo susitarimas pasirašytas 2014 m., bet jame nebuvo „valstiečių“, tai Karbauskis „užvirino“ pernai, kad reikia ir jiems dalyvauti, pasirodyti patriotais. Praėjo metai, trūksta pinigėlių – tai iš ten ir paimsim. Vietoje didėjimo, atsiranda mažėjimas. Toks ir susitarimo partneris, kaip matome“, – sakė E. Gentvilas.

Jo teigimu, prieš pasirašant nacionalinius susitarimus ateityje, valdžia turėtų išsiaiškinti, kas apskritai yra nacionalinis susitarimas ir kokios pasekmės laukia jo nesilaikančių.

„Šita situacija rodo, kad reikia susitarti dėl susitarimo, – kas tai yra ir ar galima jo iškart jau nesilaikyti. Yra tarptautinės sutartys, kur pasakoma: jei kažkas nusižengia šitam susitarimui, tai sutartis denonsuojama, ir ta šalis išbraukiama iš susitarimo šalių. Jeigu „valstiečiai“ mažins finansavimą gynybai jau pirmaisiais susitarimo vykdymo metais, tai, pagal tarptautinę praktiką, būtų galima juos išbraukti ir nebelaikyti susitarusiąja šalimi, bet čia nėra tokio protokolo pridėta“, – pridūrė E. Gentvilas.

R. Baškienė: susitarimų privaloma laikytis

Vis dėlto ilgametė LVŽS partijos narė, pirmoji Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė tvirtina, kad R. Karbauskis nemano, jog reikia mažinti lėšas krašto apsaugai.

„Nemanau, kad tai turėjo omeny R. Karbauskis. Aš galiu sakyti tik savo nuomonę – manau, kad susitarimų reikia paisyti. Krašto apsauga mums yra svarbu, ir mes buvome tie, kurie greičiau įvykdė įsipareigojimą, nei buvo planuota anksčiau, kad būtų pasiekti 2 proc.“, – Eltai sakė R. Baškienė.

Kartu Seimo narė pabrėžė, kad įsipareigojimas pasiekti 2,5 proc. iki 2030 m. privalo būti įgyvendinamas, o išlaidų gynybai didinimas, pasak jos, neturi būti priešinamas su socialinėmis išlaidomis – atlyginimų didinimu pedagogams, kitoms visuomenės grupėms ar pensijų kėlimu.

„Niekada nereikia, ir tikiu, kad R. Karbauskis to nedaro, šios temos priešinti su pensininkais, mokytojais, kaip paprastai iš konteksto galbūt kažkam kartais gali pasirodyti. Suprantu R. Karbauskio ir mūsų visų didžiulį norą, kad būtų surastos lėšos ir mokytojams, ir kultūros darbuotojams, ir viliuosi, kad su biudžetu viskas bus gerai – kad tos lėšos bus surastos“, – pridūrė R. Baškienė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite