„Gandrai iš Afrikos migruoti pradėjo prieš gerą mėnesį. Stebime sužymėtus gandrus ir turime galimybę sekti, kur jie yra. Kai sniego nebūna, jiems lengviau pasiekti savo kelionės tikslą, todėl kelios ankstesnio sugrįžimo dienos nėra jokia naujiena. Ornitologai stebi jau ir daugiau sugrįžusių gandrų visoje Lietuvoje, tačiau masinio parskridimo dar nėra“, – kalbėjo A. Pranaitis.

Rezervato vadovas nesutinka su tuo, kad gandrų sugrįžimo diena laikoma kovo 25-oji: „Nesutinku su etnologais, kurie sako, kad mūsų pagonys protėviai turėjo datą, kada parskrenda gandrai, tačiau juk jie neturėjo kalendoriaus, tai kaip galėjo būti ta data?.“

Lietuvoje įprasta kalbėti apie baltojo gandro sugrįžimą, tačiau mūsų kraštuose galima pastebėti ir juodųjų gandrų. Tiesa, tai labai retas paukštis, kuris yra saugomų paukščių sąraše. Esą jie sugrįžta keliomis dienomis anksčiau nei baltieji giminaičiai. Žuvinto biosferos rezervate šių paukščių gyvena vos trys poros, kai baltųjų giminaičių skaičiuojama apie penkias dešimtis porų.

Juodasis gandras yra miškų paukštis, todėl jį pamatyti yra labai didelė atrakcija. Didesnė tikimybė jį išvysti sklandant padangėse balandį, kai labiau atšyla orai. Peri aukštuose medžiuose – dažniausiai ąžuoluose. Tai pakankamai bailus, atsargus, prie žmonių nepratęs skraiduolis. Jis labai jautriai reaguoja į bet kokią žmonių ūkinę veiklą.

A. Pranaitis patikino, kad nors tikrosios žiemos šiemet taip ir nesulaukėme, su gamta yra viskas gerai, jos gyvybė pradeda judėti įprastai. Lietuvoje jau galima pulkais stebėti parskridusias žąsis, antis, gerves, garnius, žvirblinius paukščius.

„Pavasarinis judėjimas gamtoje jau jaučiamas stipriai. Gamtoje sąlygas diriguoja ne tik oro temperatūra, bet ir dienos ilgis, ypač į jį reaguoja augalai. Manau, kad žiemos sugrįžimo jau nebus, gali būti atšalimai, bet jos jau laikas baigėsi. Gamtininkai daro didelį grieką apie ateinančius orus spręsdami iš paukščių elgesio“, – pasakojo gamtininkas.

Tiesa, Žuvinto aukštapelkė ir toliau lieka išsausėjusi, kovo pradžioje gausiau žemę palaisčiusio lietaus jos atsigavimui neužtenka. Pasak A. Pranaičio, visai gamtai tikra žiema yra svarbus dalykas, esą sušalęs vanduo leidžia atmirkti žemei ir sukaupti reikiamą drėgmės kiekį.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“