Drauge galima nuveikti daug įdomių ir gražių darbų

Marijampolė
Birutė Montvilienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Marijampolės savivaldybės Daukšių miestelio bendruomenė buvo suburta 2004-ųjų rudenį ir veiklą vykdo jau penkiolikti metai. Bendruomenės steigimo iniciatorės ir ilgametės pirmininkės Vidos Valinčienės teigimu, šiuo metu narių sąraše – 65 pavardės. Dauguma narių jų gyvena Daukšiuose, tačiau bendruomenės veikloje dalyvauja ir aplinkinių kaimų gyventojai.

Prioritetas – kultūrinė-šviečiamoji veikla

Daukšių bendruomenininkai pačiame miestelio centre turi įsirengę jaukius bendruomenės namus. Juose vyksta bendruomenės narių susirinkimai, renginiai, taip pat įvairūs vietos gyventojų susiėjimai, asmeninės šventės.

Orientuodamasi į kultūrinę-pažintinę veiklą ir gražiai bendradarbiaudama su kultūros namais, kaimo biblioteka, per keliolika veiklos metų Daukšių bendruomenė, anot V. Valinčienės, suorganizavo daug įvairių renginių, švenčių, vakaronių, išvykų į teatrą. Kasmetinės ekskursijos jau tapo bendruomenės tradicija. Daukšių žmonės aplankė Žemaitiją, Lenkijos lietuvių kraštą, Rumšiškes, Baltijos pajūrį, šalies sostinę ir nemažai kitų šalies vietų.

Bendruomenės pirmininkės teigimu, įvairias išvykas ir ekskursijas vietos bendruomenininkams organizuoja aktyvi bendruomenės narė, Daukšių bibliotekininkė Irma Leonavičienė. 2018 metais jos iniciatyva bendruomenė įgyvendino projektą „Kartu mes galime daug“. Šis projektas buvo parengtas ir realizuotas pagal Marijampolės savivaldybės nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Pagrindinis jos tikslas – skatinti miestelio gyventojų savarankiškumą, tenkinant viešuosius poreikius, stiprinant bendruomenės narių sutelktumą, skatinant kūrybiškumą, saviraišką, suteikiant galimybę visiems bendruomenės nariams įgyti žinių, tam tikrų gebėjimų realizuoti save bendruomenės gyvenime.

Aplankė Dzūkiją

Projekto vadovės I. Leonavičienės teigimu, įgyvendindami šį projektą Daukšių bendruomenininkai aplankė Dzūkiją, o baigiantis metams buvo pakviesti dalyvauti kalėdinių dekoracijų floristikos ir simegrafijos (siuvinėjimo siūlais ant popieriaus) mokymuose.

I. Leonavičienė pasakojo, kad į įsimintiną kelionę po Dzūkiją Daukšių bendruomenininkus lydėjo kraštietis pedagogas, kelionių gidas Zenonas Meškelevičius. Išvykos dalyviai aplankė žymiausias Dzūkijos, vieno iš unikaliausių etninių regionų, vietas.

Ekskursiją po Dzūkiją bendruomenininkai pradėjo nuo Alytaus Baltosios rožės tilto per Nemuną. Šis tiltas jungia Pirmąjį Alytų ir senamiesčio kurortinę dalį su Alytaus piliakalniu. Po to išvykos dalyviai nuvyko į Merkinę ir aplankė kryžių kalnelį – didžiausią memorialą Lietuvos partizanams. Didelį įspūdį paliko ir dešiniajame Nemuno krante įrengtas 26 metrų aukščio Merkinės apžvalgos bokštas „Pušų gojelis“, ir nuo jo atsiverianti neįtikėtino grožio Dzūkijos panorama.

Ekskursijos metu Daukšių bendruomenės nariai taip pat aplankė Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, šalia Dorupio ir Grūdos upių, įsikūrusį Marcinkonių kaimą, pasigrožėjo seniausiu kaimo statiniu – Šv. Apaštalų Simo ir Judo (Tado) bažnyčia. Buvo įdomu sužinoti, kad keturiolika Kryžiaus kelio stočių koplytėlių ir akmeninė bažnyčią juosianti šventoriaus tvora buvo gražiai atnaujintos parapijiečių ir kitų geros valios žmonių dėka.

Dzūkijos nacionaliniame parke ekskursijos dalyviai aplankė ir etnografinę sodybą-muziejų, įrengtą 1905 metais. Jo ekspozicijoje buvo galima pamatyti įvairių namų apyvokos daiktų, baldų, amatininkų įrankių, senųjų audinių, o po ekspoziciją lydėjęs etnografas Jonas visus užkrėtė gera nuotaika.

Išalkusius išvykos dalyvius prie Kastinio ežero įrengtose pavėsinėse vietos bendruomenės moterys pavaišino skania grybų sriuba. Pasistiprinę Daukšių bendruomenės nariai, lydimi vietos gidės, nuvyko į Čepkelių raistą. Čia eidami raisto pakraštyje įrengtu 1,5 kilometro pažintiniu taku apžiūrėjo raistą, gėrėjosi pušynais apaugusiomis kopomis, susipažino su pelkių augmenija. Kelionę po Dzūkiją ekskursijos dalyviai baigė senoviniame tarpukario kaime – Kapiniškėse. Čia vienoje iš turizmo sodybų jie mokėsi kepti ir ragavo grikių „babką“.

Pynė vainikus, mokėsi siuvinėti ant popieriuje

Artėjant didžiosioms metų šventėms įgyvendindami jau minėtą projektą Daukšių bendruomenininkai vietos gyventojus pakvietė į kalėdinių dekoracijų floristikos mokymus. Juos vedė mokytoja Zita Glaveckienė.

I. Leonavičienės teigimu, mokymuose dalyvavę Daukšių žmonės pajuto tikrą Šv. Kalėdų dvasią, nes visi bendruomenės namai pakvipo Kalėdomis, o pats vainikų pynimo procesas irgi nuteikė šventiškai. Visi į mokymus gausiai susirinkę vietos gyventojai stengėsi sukurti po kuo mielesnę kalėdinę puošmeną savo namams. Vieną kalėdinį vainiką mokymų dalyviai padovanojo miestelio bažnyčiai, o kitos puošmenos dar eksponuojamos miestelio bibliotekoje.

Bendruomenės įgyvendintas projektas įvairaus amžiaus gyventojams atvėrė galimybę išbandyti naują rankų darbų techniką simegrafiją – siuvinėjimą siūlais ant popieriaus. Su šia technika vietos gyventojus supažindino pamoką vedusi Zina Bakelienė. Ji labai nuoširdžiai ir kantriai pamokos dalyvius mokė šio meno paslapčių: susipjaustyti popierių, naudojant arduką jį paruošti siuvinėjimui ir siuvinėti. Iš šios pamokos žmonės į namus parsinešė pačių pasigamintus siuvinėtus atvirukus.

Sėkmingus veiklos metus Daukšių bendruomenininkai baigė Marijampolės kultūros centro (KC) Daukšių skyriuje. Skyriaus darbuotoja Danutė Kasparavičiūtė visus mažuosius Daukšių gyventojus sukvietė į kalėdinę popietę. Joje nešinas dovanomis vaikučius aplankė Kalėdų senelis, o Marijampolės KC Meškučių skyriaus vaikų ir jaunimo vokalinis ansamblis „Žibuoklės“ renginio dalyviams suvaidino muzikinį spektaklį.

Bendruomenės pirmininkė V. Valinčienė ir projekto vadovė I. Leonavičienė, pasakodamos apie bendruomenės veiklą, teigė, kad žmonės aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose ir tai labai džiugina. „Visiems bendruomenės nariams, kurie gausiai dalyvavo bendruomenės renginiuose, taip pat prisidėjo prie jų organizavimo, iš visos širdies sakau: „Ačiū!“, – teigė I. Leonavičienė.

Kartu ji vietos žmones ragino kurti, džiaugtis, svajoti, keliauti, pažinti, bendrauti ir dar daug smagių dalykų daryti kartu.

Ričardo Pasiliausko ir Daukšių bendruomenės archyvo nuotraukos