Donatas Kušleika: kai pirmą kartą sau patinki (VIDEO)

Šiauliai
Andrius Tverijonas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Dvidešimtmetis sportininkas ir treneris Donatas Kušleika dabar žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Ironiška, mat kadaise buvo pats storiausias klasėje ir negalėjo padaryti nė vieno atsispaudimo.

„Gylys“ tapo antraisiais namais

„Pamenu, atėjo jaunas, gražus vaikinukas, norintis numesti pilvuką. Tuo metu jis buvo panašus į mamos numylėtą picų vaikiuką, o norėjo matyti save sportišką“, – pirmaisiais susitikimo su Donatu įspūdžiais dalijasi sporto klubo „Gylys“ trenerė Audronė Lukienė.

Pats Donatas pasakoja, kad į klubą atėjo, įdėjęs nemažai pastangų. Sulaukęs 12–13 metų, jis buvo pats stambiausias klasėje, svėrė 80 kilogramų. Donatas netruko suprasti, kad toks svoris vaikui yra gerokai per didelis, ir pradėjo sportuoti namuose: darė atsilenkimus, atsispaudimus. Beje, pirmąjį atsispaudimą Donatas prisimena iki šiol, nes jo padaryti paprasčiausiai... nepavyko.

Sportui tapus kasdienybe, šiaulietis ėmė domėtis profesionaliais sporto klubais. Entuziazmą prislopino tėvai. „Mano tėveliai nenorėjo, kad eičiau į sporto klubą, nes buvau per jaunas. Taigi pradėjau sportuoti manieže. Ėmiau bėgioti, numečiau šiek tiek svorio, atsikračiau pilvuko. Ėmęs lankyti gimnaziją ir būdamas devintoje klasėje, panorau atrodyti šiek tiek vyriškesnis, užsiauginti raumenų masės. Tada ėmiau dairytis sporto klubo – tėvai nebeprieštaravo“, – pasakoja D. Kušleika.

Sportininkas sako, kad „Gylio“ klubą pasirinko neatsitiktinai. Vaikinas aplankė ne vieną Šiaulių sporto meką, tačiau vis nerasdavo tos vietos, į kurią tarsi į namus norėtų sugrįžti kiekvieną dieną. Bet tik tol, kol nepravėrė „Gylio“ durų.

„Tai buvo mano svajonė“

Į varžybų sūkurį Donatas pateko, galima sakyti, atsitiktinai.

„Tai buvo dešimtoje klasėje. Mano draugas ruošėsi varžyboms ir aš labai norėjau pamatyti, kaip vyksta pasiruošimo procesas. Žinojau, kad jei atsidursiu aplinkoje, kurioje žmonės skatinami tobulėti, aš ir pats tobulėsiu. Atėjau į „Gylio“ klubą, pažadėjau draugui netrukdyti, kad tik leistų stovėti šalia jo ir daryti tą patį, ką daro jis. Mėnesį taip sportavome, kol treneris pasiūlė ir man pasiruošti kitų metų varžyboms. Jam atrodė, kad genetiškai mano kūno linijos yra tinkamos ir turiu perspektyvą“, – sako Donatas.

Vaikinas trenerio pasiūlymą priėmė be jokių dvejonių. Matydamas ant žurnalų viršelių lieknus, raumeningus sportininkus, jis paslapčia pats svajojo tokiu tapti. „Žinot, sveriant 80 kilogramų šeštoje klasėje ir matant tokius sportininkus... Taip, tai buvo mano svajonė. Be to, norėjau sau ir žmonėms įrodyti, kad galiu“, – sako D. Kušleika.

Pirmosioms savo varžyboms vaikinas pasiruošė, būdamas 18 metų. Rezultatai nebuvo stulbinantys, tačiau Donatui varžybos tapo neįkainojama patirtimi ir laime. Juk pagaliau kūnas atrodė taip, kaip sportininkas norėjo. „Buvo tiesiog nuostabu, kad pirmą kartą sau patikau“, – šypsosi Donatas.

Programavimą iškeitė į sportą

Po varžybų abiturientas visas mintis bei jėgas skyrė mokslams. Donatas svarstė rinktis programuotojo specialybę, tačiau, mokslo metams baigiantis, pradėjo galvoti apie pertrauką.

„Nutariau pasiimti laisvus metus ir pažiūrėti, ką noriu veikti gyvenime. Po egzaminų prisiminiau, kad rudenį vėl bus varžybos, todėl nusprendžiau pasiruošti dar kartą. Nustebau, nes man pavyko pasiekti labai gerų rezultatų. Pradėjau galvoti, kad jeigu visus metus skirčiau kito rudens varžyboms, rezultatai būtų dar geresni. Išsilaikiau trenerio atestatus, kad turėčiau darbą, ir išvykau į Angliją. Metus pragyvenau ten, dirbau treneriu, mokiau sportuoti ir pats sportavau, bet tenykščiai sporto klubai „namais“ netapo“, – pasakoja sportininkas.

Po metų, praleistų Anglijoje, Donatas grįžo pasiruošęs varžyboms. Jose atstovavo savo pirmajam sporto klubui „Gylys“. „Šis klubas man yra tarsi namai. Jeigu nebūčiau čia atėjęs, sutikęs trenerių, tikrai nebūčiau ten, kur esu dabar. Man reikėjo, kad kažkas padėtų pamatus“, – sako D. Kušleika.