Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Angle down Atgal

Don Giovanni, buona sera: klaipėdiečiai skubėjo į operos pokylį

Penktadienio vakarą Žvejų rūmuose nuskambėjo kerinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjera – nesibaigiantiems meilės nuotykiams atgijo Wolfgango Amadeaus Mozarto „Don Žuanas“.

„Užuodžiu moters kvapą!“ – vos prasivėrus uždangai, sušuko naujos aukos tykantis Don Žuanas (Steponas Zonys). Toks pareiškimas nenustebino jo ištikimo tarno Leporelo (Igor Bakan): kantriai laukti damoms meilikaujančio pono jam - kasdienybė. Tik paprastai Don Žuano meilės trokštančios moterys nesukelia tiek triukšmo, kiek šį kartą... Taigi intriga jau užmegzta.

Klausydami operos, žiūrovai išgirsta, ko gi taip atkakliai ieško Don Žuanas: „žiemą – pilnatvės, pavasarį – jaunatvės“, bet labiausiai - „gyvenimo saldumo ir netgi trupučio garstyčių“. Ir, aišku, jis negali atsispirti „akių dausų lelijoms“. Skubėdamas laimingomis padaryti kuo daugiau damų, kiekvienai sutiktai siūlo negaišti laiko: „dar šią akimirką tapsi mano žmona“. Išgirdus tokius pažadus, moteris apleidžia jėgos, ir niekada nepritrūksta geidžiančių „patirti laimę meilėje“...

W. A. Mozarto "Don Žuano" Klaipėdoje ėmėsi garsių kūrėjų komanda: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Pastarosios kurti viduramžių stiliaus kostiumai ir suknelės saikingai „sušiuolaikinti“ taip, kad nūdienos sinjoros bei donžuanai taipogi jų neatsisakytų. Žiūrovai gėrisi didžiuliais puošniais perukais ir intriguojančiais korsetais, kuriuos scenoje dėvi ne vien tik moterys... O Don Žuanui puikiai pritinka gaidžio uodegą primenantis frakas, ironiškai pabrėžiantis personažo siekius ir jo padėties komiškumą.

Pastatyme netrūksta J. Vaitkaus režisūrinei rankai būdingų bruožų. Pavyzdžiui, operos veikėjų ratas papildytas keistomis belytėmis klykiančiomis būtybėmis, kurios bando prisitaikyti, dalyvauti veiksme ar net įtakoti veikėjų likimus. Ši provokuojanti misija scenoje buvo patikėta Aurelijaus Liškausko vadovaujamiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupės šokėjams ir netgi pačiam choreografui.

Statyti „Don Žuaną“ ir vaidinti jame nelengva: juk neišvengiamai būsi lyginamas su žymiausiais pasaulio pastatymais ir legendiniais atlikėjais. Tad šios misijos Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ėmėsi atsakingai, suprasdamas, jog, anot teatro vadovės Laimos Vilimienės, kiekvieno muzikinio teatro garbės reikalas turėti tokią operą savo repertuare. Žinoma, „Don Žuanas“ po kelerių metų dar geriau skambės naujojoje teatro salėje. Po premjeros L.Vilimienė akcentavo, kad operos atlikimas pranoko jos išankstinius lūkesčius: „Salę užliejusi emocinė banga puikiai derėjo su W. A. Mozarto muzika“.

Žvejų rūmų publika ilgai šaukė „bravo“ bei lenkėsi nesenstančiam genijaus kūriniui parodžiusiam, kad prieš keletą šimtų metų vykusios dramos vis dar aktualios ir šiandienos žmonijai, o genijaus sukurta muzika – ne mažiau skambi ir kerinti, nepaisant prabėgusių amžių.

Pirmąjį premjerinį spektaklį dirigavo svečias iš Austrijos Josefas Wallnigas, Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje tapo Agnė Stančikaitė, jos sužadėtiniu Don Otavijumi - Edgaras Davidovičius. Meilikautojo paliktosios Donos Elvyros partiją atliko Gabrielė Kuzmickaitė. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnijo

Kšištofas Bondarenko, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną ypač įtaigiai dainavo Monika Pleškytė. Tašką visoje Don Žuano istorijoje padėjo rūstusis Komandoras, arba Akmeninis svečias - Valdas Kazlauskas. Ir nors įprastai šioje operoje Don Žuanas pradingsta Komandoro kapo duobėje, J. Vaitkaus pastatyme jis iš scenos pasitraukia juokdamasis... Nes Klaipėdos Don Žuanas – nemirtingas!

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite