Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Domas Šidlauskas-Visuomis – garsus kraštietis, įkūręs Romuvą
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Rugpjūčio 22 d. 16:13

Domas Šidlauskas-Visuomis – garsus kraštietis, įkūręs Romuvą

Panevėžys

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


49450

Tarpukario Lietuvos laikais Pasartės kraštą išgarsino Domas Šidlauskas-Visuomis (1878-1944) ir jo idėjos ežeringame ir miškingame plote įkurti Romuvą — patraukliausią Lietuvos kurortą.

Tiek Visuomio, tiek Romuvos vardą D. Šidlauskas veikiausiai paėmė iš Vydūno dramų. Visuomis — tai amžinas lietuvis, jis yra „žmogus — sau“ (Vydūno skelbiamas idealas). Svarbiausias Visuomio darbas buvo Visuomybės dvasinio judėjimo sukūrimas. Visuomybės tikejimo apmatus D. Šidlauskas sudarė apie 1912 m., pagrindu imdamas savaip suprastą senąjį lietuvių tikėjimą ir dorovę, bet papildydamas dar senovės indų tikėjimu, iš dalies budizmu, Visuomybės centras turėjo būti Romuva.

1929 m. persikėlė į Sartų apylinkes ir sukūrė baltiško tikėjimo bendriją. Tarp Sartų, Zaduojo ir Zalvio ežerų miškingą plotą pavadino Romuva, o Ataugo mišką stengėsi paversti baltiško tikėjimo šventykla. Nuo 1931 m. Romuvos centru — šventove buvo pasirinkęs netoliese esantį Salos kalną (Velikuškių II piliakalnį), kur buvo deformuotai išaugusi didžiulė pušis. Ji turėjo išlenkimą, tinkantį sėdėti. Romuvoje ėmėsi organizuoti vasaros stovyklas, kursus, pritraukdamas nemažai stovyklautojų. Ant Salos kalno Visuomis ruošdavo vasaros kupolinių šventes, kurios buvo kažkuo panašios į dabartines Jonines. Susirinkdavo daugybė žmonių, ypač jaunimo.

1930 m. gyvendamas prie Dusetų miesto Visuomis įkūrė J. Basanavičiaus vardo liaudies universitetą su 15 lektorių. Kas sekmadienį universitete susirinkdavo po 550 klausytojų. Per sezoną perskaičius 120 paskaitų šis universitetas paskaitų ir klausytojų skaičiumi buvo pažangiausias Lietuvoje.

Tačiau plačiau visuomenybės idėjų paskleisti nepavyko, nepasisekė naujojo tikėjimo ir oficialiai užregistruoti.

Karo metais Visuomis grįžo į savo tėviškę, Žemaitijoje. 1944 m. mirė, palaidotas Pakempinių kaimo (Akmenės raj.) kapinaitėse. Jo taurios idėjos dar ilgai gyvavo žmonių širdyse, ne galutinai užmirštos ir iki šių dienų.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA